Skaudi netektis: mirė disidentė, vienuolė N. Sadūnaitė | KaunoDiena.lt

SKAUDI NETEKTIS: MIRĖ DISIDENTĖ, VIENUOLĖ N. SADŪNAITĖ

Sekmadienį mirė disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė.

Liūdna žinia kovo 31-ąją feisbuke pasidalijo Bažnyčios Kronikos fondas.

„Šiandien, Prisikėlimo rytą, į Viešpaties namus iškeliavo s. Nijolė Sadūnaitė. Amžiną atilsį duok mirusiai, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jai tešviečia“, – rašoma socialiniame tinkle.

N. Sadūnaitė gimė Kaune 1938 metais, Anykščiuose baigė Jono Biliūno vidurinę mokyklą, 1970 metais Vilniuje – medicinos seserų kursus.

Aktyvi antisovietinė veikėja N. Sadūnaitė 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą.

Vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris buvo nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.

Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.

1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.

2018 metais N. Sadūnaitei įteikta Seimo įsteigta Laisvės premija, skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Interviu BNS po premijos paskyrimo moteris abejojo, ar iš tikrųjų buvo verta tokio pagerbimo.

„Aš tikrai šimtu procentų įsitikinusi, kad Gerasis Dievas Lietuvoje labiau neišprususio, silpno žmogaus nesurado, tai davė man jėgų ir pasiuntė tam darbui mane“, – sakė N. Sadūnaitė.

N. Sadūnaitė tarnavo Švenčiausios Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyne.

Rašyti komentarą
Komentarai (34)

to Jonas

dar vieno šiūkšliaus pliurpalas

to GEDA!

tai šio pasaulio purvinos šiūkšlės pliurpalas

To vladas

Ji ten su savo lkb kronika daugiau dirbo. Kitaip ne terleckas ir ko, ji daugiau uz tikejimo laisve kovojo ir buvo baznycios parankine. Ji man niekada neimponavo atvirai pasakius, kad ir buvo prisijungusi prie helsinkio grupes ir panasiu judejimu. Todel i jos nuopelnus su atsarga pro pirstus ziuriu.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS