Slaptos „juodosios skylės“: kur iš tiesų dingsta mūsų siuntos? Pereiti į pagrindinį turinį

Slaptos „juodosios skylės“: kur iš tiesų dingsta mūsų siuntos?

2025-07-29 05:00

Kur dingsta siuntos arba kur yra ta juodoji siuntų skylė? Pasirodo, kad viskas yra labai paprasta – siuntos pasimeta, nes būna blogai užrašyti adresai, dažnai dingsta tiesiog mažos siuntos, nes jos kur nors užkrenta.

Slaptos „juodosios skylės“: kur iš tiesų dingsta mūsų siuntos?
Slaptos „juodosios skylės“: kur iš tiesų dingsta mūsų siuntos? / D. Labučio / ELTOS nuotr.

Ką ypač svarbu žinoti siunčiant daiktus į užsienį ir kodėl negalima siųsti agurkų stiklainio, plačiau pakomentavo „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

– Kaip dažnai ir kodėl pasimeta siuntos?

– Pakankamai retai. Jeigu per dieną pervežame keliasdešimt tūkstančių siuntų, tai, taip, jų kartais dingsta. Per mėnesį gali būti labai įvairiai – nuo 10 iki 100, gali būti 150, priklausomai nuo sezono. Priežasčių labai daug ir įvairių. Statistiškai nedaug siuntų dingsta ir daug jų atsiranda.

– Kokias klaidas dažniausiai daro siuntėjai?

– Nepasiekti gavėjo nėra pats blogiausias variantas, nes tuomet siunta grąžinama siuntėjui ir galima bandyti dar kartą, bet tai tiesiog nemaloni situacija. Dažniausiai siunta grįžta pas siuntėją tada, kai nėra nurodytas teisingas adresas, nėra pašto kodo, nėra gavėjo asmens duomenų, telefono numerio ar dar kažkokių panašių dalykų. Su paštomatu yra kitaip – žmogus gauna žinutę, nueina, pasiima. Svarbiausia siuntėjui pačiam atidžiai nurodyti visus duomenis. Lietuvoje mes įpratę prie savo pašto kodų ir adresų sistemos – nėra kažkokių apygardų, rajono nereikia nurodyti – viskas paprasta: adresas, pašto kodas, telefono numeris ir dar pageidautinas elektroninis paštas.

– Kur yra ta „juodoji skylė“, kur visos dingusios siuntos yra?

– „Juodosios skylės“ yra kelios, skirtingo dydžio, bet jos yra. Didelė problema – kai dėžė siuntimui yra naudojama keletą kartų. Aišku, iš ekologinės pusės – puiku, bet kai ant tos dėžės yra 10 lipdukų ir tada, skenuojant brūkšninį kodą, siunta gali patekti ne ten, kur turėjo.

– Kas tuomet atsako už tą dingusią siuntą?

– Visi atvejai yra individualūs, nes priežastys gali būti įvairios – gali būti siuntėjo klaida, gali būti ir mūsų pačių klaida. Iš tokių „juodųjų skylių“ viena populiaresnių – tai mažos siuntos. Tai yra maža dėžutė, kuri gali pasimesti tarp kitų dėžių, gali būti neiškrauta, likti furgone. Kitas dalykas – kada siuntos nukeliauja pas gavėją. Tai yra tuomet, kai žmonės, ar iš nežinojimo, ar tiesiog norėdami pagudrauti ir pigiau išsiųsti siuntą, didesnę siuntą siunčia kaip mažesnę.

Tarkime, aš siunčiu telefoną – tai puikiausiai tinka S dydžio dėžutė. Bet iš tikrųjų nesiunčiu telefono, o siunčiu kažkokį didesnį daiktą – gerokai didesnėje dėžutėje. Paštomate ta siunta netilps. Tai šiuo atveju, kaip ir susimoki už siuntimą, bet gauni atgal – tas gudravimas nepavyksta.

– Kalbant apie užsienį, ką svarbu žinoti siunčiant daiktus draugams, giminaičiams?

– Yra du pagrindiniai scenarijai: siunčiant į ES šalis ir ne į Šengeno erdvę. Siunčiant į ES šalis praktiškai jokio skirtumo nėra – tas pats, kas siųsti Lietuvoje, nes nėra nei muito, viskas atvira, paprasta ir niekuo rūpintis nereikia. Išskyrus – reikia itin atidžiai įrašyti adresą, pašto kodą, nes tai nėra tai, prie ko mes įpratę Lietuvoje – yra šiek tiek kitokie dalykai. Kitas dalykas – ta siunta važiuos ilgiau. Tai – laikas ir formalumai.

Formalumai atsiranda tuomet, kai siunčiama siunta į ne Europos Sąjungos šalis. Tai gali būti, sakykime, ir Vakarų Europos šalys – nebūtinai JAV, kurios toli už jūrų – bet ir Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Norvegija. Ten jau reikia tikrintis keletą dalykų: kokius formalumus reikia susitvarkyti, ar yra muitai, kokie jie. Klasikiniu atveju orientacinė suma – iki 150 eurų vertės daiktas ir virš. Iki 150 eurų paprastai nėra jokių muitų. Virš šios sumos jau atsiranda muitai – bus skaičiuojami akcizai, PVM ar kiti dalykai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dažnai sustoja siuntos skirstymo centre ir ką žmonės bando siųsti?

– Dažniausiai sustabdoma siunta ne dėl draudžiamų dalykų, o tuomet, kai yra pažeista pakuotė – kažkas išsiliejo, išsikišę. Tai yra pirma indikacija, kad ją reikia stabdyti, nes ta siunta gali sugadinti kitas. Aišku, net nerekomenduočiau siųsti šviežiai raugintų agurkų stiklainio – maisto nereikėtų siųsti. Bet, sakykime, apart to, kad kažkas agurkų neparagaus, ta siunta gali sugadinti kitas.

Tokiais atvejais reikėtų vadovautis elementaria logika. Negalima siųsti sprogmenų, narkotinių medžiagų, pavojingų dalykų, šviežių maisto produktų. Bet yra ir tokių dalykų, kurių mes taip pat nerekomenduojame – tai asmens dokumentai, juvelyrikos dirbiniai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra