Smarvė tvyro - kaltų nėra

Bendrovė „Klaipėdos kartonas“ trikdo aplinkinių žmonių gyvenimą šlykščiais kvapais. Minijos ir net Kauno gatvėse dažnai tvyro supuvusių kiaušinių dvokas.

„Klaipėda“ rašė, kad bendrovės vadovai iki rugsėjo 30-osios buvo įsipareigoję atlikti oro taršos identifikaciją ir monitoringą, tačiau ilgai negalėjo surasti laboratorijos, kuri pajėgtų tai atlikti. Galiausiai monitoringą pažadėjo atlikti Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. „Sutartis kol kas nepasirašyta“, - teigė „Klaipėdos kartono“ generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas.

Nuo 1998-ųjų bendrovė gamina kartono žaliavą iš makulatūros. Ją sumaišius su marių vandeniu, gaunama masė kartonui gaminti. Anot A.Pasvensko, šiame procese nenaudojami cheminiai reagentai. Tačiau makulatūra yra organinė medžiaga - vyksta rūgimo bei puvimo procesas, išsiskiria sieros vandenilis. Generalinis direktorius garantavo, kad sieros vandenilis bendrovėje yra neutralizuojamas ir į aplinką nepatenka.

2001-aisiais „Klaipėdos kartonas“ sunaudodavo 2,8 milijono kubinių metrų marių vandens ir pagamindavo apie 46 tūkstančius tonų kartono. 2004-aisiais bendrovė pagamino 78 tūkst. tonų kartono, o vandens sunaudojo daug mažiau - 870 tūkst. kubinių metrų.

„Gaminate vos ne dvigubai daugiau kartono, o sunaudojate 2 milijonais kubinių metrų vandens mažiau. Ar ne todėl vis dažniau gyventojai skundžiasi dėl smarvės?“ - klausė mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis.

„Mes manome, kad vandens kiekio mažinimas gamyboje - mūsų laimėjimas. Jeigu vėl naudotume 2,8 milijono kubinių metrų vandens per metus, būtume išmesti iš rinkos“, - prieštaravo A.Pasvenskas.

Meras Rimantas Taraškevičius retoriškai klausė: „Negi gyventojai turi kentėti nepakeliamą smarvę, kad „Klaipėdos kartonas“ neiškristų iš rinkos?

Po žodžių mūšio nutarta susitikti lapkričio pradžioje bendrovėje „Klaipėdos kartonas“ ir aptarti monitoringo rezultatus.