Specialistai rengiasi nelaimėms jūroje

Avarija jūroje šiomis dienomis taptų rimtu išbandymu gelbėtojams. Nepalankus vėjas gerokai apsunkintų pastangas surinkti vandens paviršiuje išsiliejusios naftos dėmes.

Klampus skystis pasklistų plačiai ir bangos dėmes nuneštų į atvirą jūrą. Tačiau specialistai mokėsi avariją likviduoti pagal priešingą scenarijų, kai vakarų vėjas teršalus atplukdo prie krantų ir juos surinkti lengviau.

Klaipėdos apskrities savivaldybėse vakar vienu metu vyko pratybos, kurių metu tarnybų specialistai mokėsi, kaip elgtis įvykus avarijai, kai į jūrą patenka naftos.

„Esame labai priklausomi nuo oro sąlygų. Dabar vėjo kryptis, stiprumas, jūros srovių pasiskirstymas labai nepalankus“, – tikino Klaipėdos jūrinių tyrimų centro Hidrologijos skyriaus vedėjas Ovidijus Stulpinas.

Jis pripažino, kad pratybų metu naudotas scenarijus realybėje neveiktų, tačiau, nepaisant to, pagal iš anksto parengtą modelį pareigūnai prognozavo klampaus skysčio dėmės judėjimo kryptį, telefonu keitėsi informacija su kolegomis iš Palangos, Šilutės, Kretingos ir Klaipėdos.

„Klaipėdai tai ypač aktualu, nes ji priklauso itin jautriai pajūrio gamtosaugos zonai, o visai šalia pumpuojama nafta. Nors paprastai pavyksta išvengti didesnės žalos gamtai, niekas negali garantuoti, kad neįvyks baisesnių avarijų. Tam reikia būti pasirengus“, – įsitikinęs Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Edmundas Kučiauskas.

Pratybas vertinęs specialistas tikino priekaištų uostamiesčio pareigūnams neturįs.

Įvykus didelei nelaimei jūroje departamentas pasirengęs į pajūrį atsiųsti daugiau gelbėtojų ir įrangos, organizuoti užsienio šalių pagalbą.

Popiet Palangos paplūdimyje kurorto savivaldybės, Būtingės terminalo bei Uosto direkcijos pareigūnai demonstravo įrangą teršalams iš jūros surinkti.