SPRAGOS PASIENYJE – GRĖSMĖ LIETUVOS SAUGUMUI

Kontrabandininkų landomis Lietuvos valstybės sienoje naudojasi Rusijos specialiosios tarnybos. Analitikai perspėja, kad kontrabanda – ne tik žala ekonomikai, bet ir iššūkis šalies saugumui.

Veikia priešiškos struktūros

Viena priežasčių, kodėl pasienio saugumu besirūpinančioms tarnyboms cigarečių kontrabanda yra sunkiai įkandamas riešutėlis – ne tik nelegalių prekeivių išradingumas, bet ir priedanga, kurią jiems suteikia su Rusijos ir Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis susiję veikėjai ar jų grupuotės.

Neabejojama, kad lietuviškais kontrabandininkų susivienijimais naudojamasi Lietuvai priešiškų valstybių tikslams pasiekti. Į tai atkreipė dėmesį Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.

"Dabartinis Putino režimas yra mafijos režimas. Kontrabanda yra susijusi su Rusijos valdžia ir labiausiai – su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Tos tarnybos su jų parankiniais Lietuvoje yra kontrabandos grupuočių stogas", – "Kauno dienai" sakė M.Laurinavičius.

Anot jo, cigarečių kontrabanda iš principo negali nesisieti su Rusijos ir Baltarusijos įtakingais veikėjais.

"Prekyba rūkalais – dalis Lietuvos ekonomikos. Tos dalies ekonomikos generuojamos lėšos yra milžiniškos. Tačiau įspūdingos sumos atsiduria priešiškų struktūrų nuosavybėje, ir tai yra akivaizdi grėsmė bet kurios šalies nacionaliniam saugumui", – pabrėžė M.Laurinavičius.

Dabartinis Putino režimas yra mafijos režimas. Kontrabanda yra susijusi su Rusijos valdžia ir labiausiai – su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Tapo šnipais

Tarptautinėje žiniasklaidoje plačiai buvo aprašyta istorija apie Estijos pasienyje veikusių cigarečių kontrabandininkų areštus ir atskleistus jų ryšius su Rusijos federalinio saugumo tarnyba.

"BuzzFeed News" žurnalisto tyrime konstatuojama, jog Estijoje sulaikytus kontrabandininkus Rusija naudojo kaip šnipus ir informatorius – jiems buvo pavesta rinkti žinias apie Estijos karinių bazių išsidėstymą, apie pareigūnų patruliavimo laiką ir taktiką, apie stebėjimo kamerų vietas, apie vykdomas karines pratybas, apie kariuomenės transporto priemonių judėjimą, apie sienos apsaugos pareigūnų pomėgius, silpnybes ir pan.

Tokį darbą atliko ne pavieniai kontrabandininkai, bet jų grupuotės. Pavyzdžiui, vienas iš sulaikytųjų Estijoje jau ne pirmus metus vadovavo maždaug dešimties smulkių nusikaltėlių grupei.

Buvo atskleista, kad penki vyrai pasirašė rašytinį susitarimą dėl bendradarbiavimo su Rusijos federaline saugumo tarnyba. Už atliktas užduotis jie gaudavo pinigų. Sumos nedidelės, nes šių smulkių nusikaltėlių pasirinkimą tapti šnipais lėmė kitos priežastys. Pasirinkimas buvo paprastas – arba kalėjimo kameros Rusijoje, arba laisvė ir žinojimas, kad bus galima toliau gabenti kontrabandą per Rusijos ir Estijos sieną. Negana to, tai daryti užsitikrinus Rusijos saugumo tarnybų stogą.

Marius Laurinavičius. K. Kavolėlio / Fotobanko nuotr.

Estija – ne išimtis

M.Laurinavičiaus įsitikinimu, kontrabandos ypatumai Estijos pasienyje – ne išimtis, bet plačiai paplitusi praktika.

"Taip vyksta ne vien Estijoje. Kontrabandininkų stogas dažniausiai yra Rusijos specialiosios tarnybos. Panašiai ir Baltarusijos pasienyje. Kontrabandos klestėjimu suinteresuotiems veikėjams svarbu gauti kokią nors juos dominančią informaciją, įtvirtinti nusikalstamas struktūras, daryti vietos įtaką valdžiai, stumti savo žmones į įvairias valstybės institucijas", – sakė M.Laurinavičius.

Pagrindinis Rusijos tikslas – ne atkurti Sovietų sąjungą ar Rusijos imperiją, bet priversti kitus veikti pagal savo norus ir valią.

Pasak jo, informacijos nutekėjimas priešiškai valstybei kontrabandininkų kanalais nėra vienintelė grėsmė.

"Antra grėsmė – Rusijos įtakos didėjimas, bandymai visur kištis ir trikdyti valstybinių institucijų veiklą. Tai yra valstybinis Rusijos interesas. Pagrindinis Rusijos tikslas – ne atkurti Sovietų sąjungą ar Rusijos imperiją, bet priversti kitus veikti pagal savo norus ir valią. Ypač svarbu, kad taip veiktų aplink Rusiją esančios valstybės, kad jos būtų kuo labiau panašios į mafijos valstybes, kuriose su Rusija susiję veikėjai galėtų tvarkyti savo reikalus pagal sau įprastą sistemą. Kontrabandos tinklų išlaikymas, jų plėtojimas Lietuvai priešiškoms struktūroms tampa kone strategiškai svarbus. Todėl, manau, net nereikėtų aiškinti, kaip svarbu užgniaužti kontrabandą. Kuo daugiau nelegalios veiklos, tuo daugiau pinigų gauna destabilizuojančios jėgos. Aišku, ne visi kontrabandos pinigai nuteka į Rusiją, bet savo dalį Rusijoje veikiantys veikėjai tikrai gauna, ir tai natūralus ekonominis interesas, skatinantis, kad šešėlinė veikla kuo labiau plėstųsi", – pabrėžė M.Laurinavičius.

Įžvelgia sąmoningą kenkimą

– Kokios priemonės, jūsų nuomone, kovą su kontrabanda galėtų padaryti efektyvesne? – "Kauno diena" paklausė M.Laurinavičiaus.

– Tai geriausiai turėtų žinoti nepriklausomi tos srities profesionalai. Kontrabanda, manau, nesukontroliuojama dėl viso komplekso priežasčių – dėl nepakankamo finansavimo ir politinio dėmesio skyrimo toms problemoms, dėl nepakankamos kvalifikacijos, dėl įrangos trūkumo. Manau, kad valdžioje yra žmonių, kurie sąmoningai siekia, kad tos kovos efektyvumas būtų menkesnis. Aš tik galiu atkreipti dėmesį, kas slypi už kontrabandos ir kokias grėsmes tai kelia mūsų valstybei. Labai svarbu suprasti, kad kontrabanda yra problema ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo prasme. Tai privalome labai aiškiai įsisąmoninti.

– Kokios priemonės galėtų padėti tai įsisąmoninti?

– Pirmiausia, manyčiau, reikia išsamaus visuomenės švietimo, ir tai labai susiję su politika. Yra daug žmonių, kurie tas grėsmes puikiausiai supranta. Tai valstybės tarnautojai, diplomatai, Valstybės saugumo departamento žmonės, kai kurie politikai, atsakingai vertinantys valstybės saugumui kylančias grėsmes. Norint ką nors pakeisti, reikia politinės valios. Bet jos stinga. Kyla klausimas, kodėl trypčiojama?

– Iš ko sprendžiate, kad stinga politinės valios?

– Pavyzdžiui, skandalas dėl atlikėjo iš Rusijos Georgijaus Lepso. Nesusipratimai dėl šio dainininko yra mažas, bet gana iškalbingas fragmentas, atskleidžiantis nerimą keliančias tendencijas. R.Lepsas įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą (taip pat ir Izraelio) dėl ryšių su mafija, ir tokio žmogaus Lietuva ilgai neįtraukė į savo nepageidautinų asmenų sąrašą. Tai yra tikroji grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai rodo, jog pro pirštus žiūrime į labai rimtus dalykus. Čia konkretūs ryšiai su mafija. Nekalbame apie ideologiją, dainas ir pan. Per tokius veikėjus režimas gali įgyvendinti savo planus.

– Kaip tas režimas veikia kontrabandos aplinkoje?

– Jis įvairiausiems žmonėms – verslininkams, politikams, žurnalistams ir kam tik nori – siūlo įvairiausius pelningus sandorius, per kuriuos jie gauna ekonominės naudos (verslininkai daugiau, žurnalistai mažiau). Ir jie yra įtraukiami į žmonių tinklą, kuriame dalijamasi pelnu. Ir tada atskiro žmogaus asmeninis interesas ima dominuoti, visa kita jam darosi nebeaktualu. Toks požiūris yra puikus mėšlas kontrabandos miškui tręšti.

Nežino, ar gali kalbėti

"Kauno diena" pasiteiravo, ką apie Rusijos specialiųjų tarnybų pastangas plėtoti kontrabandą mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmininkas (NSGK) Vytautas Bakas (nuotr.).

"Aš nežinau, ar apie tai galėčiau kalbėti. Taip, jūsų keliamas klausimas yra visiškai pagrįstas. Bet valstybė turi priemonių tuos procesus kontroliuoti. Per pastaruosius trejus metus esame labai sustiprinę savo žvalgybos institucijas, yra stiprinama sienos apsauga, diegiama naujų techninių priemonių", – sakė NSGK vadovas.

Vytautas Bakas. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.