Iš viso nuo spalio pradžios, kai buvo pranešta apie sprendimą mažinti fizinės apsaugos lygį, užsienio žiniasklaidoje užfiksuota beveik 400 publikacijų šia tema. Tuo metu Lietuvoje apie tai buvo kalbama kiek mažiau – fiksuotos 257 publikacijos.

Pažymima, kad Rusija ir Aliaksandro Lukašenkos režimas S. Cichanouskajos apsaugos lygio sumažinimą pristatė kaip savo laimėjimą ir Vakarų silpnėjimą.

Savo ruožtu Lietuva šią naujieną bandė pateikti kaip administracinį sprendimą, minimalizuoti reputacinę žalą, Lenkija – kaip galimybę pademonstruoti paramą, Vakarai – kaip nerimą keliantį signalą.

„S. Cichanouskajos apsaugos sumažinimo tema tapo „veidrodžiu“, atspindinčiu skirtingų šalių informacinius polius. Per ją matome ir objektyvių faktų pateikimą, ir propagandos iškraipymus, emocijų spektrą (nuo paramos iki pašaipos) bei informacinio intensyvumo skirtumus“, – Eltai teigė „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

Iš turimų duomenų matyti, kad didžiausią dalį straipsnių šia tema publikavo Rusijos ir Baltarusijos informaciniai portalai. Įvairūs baltarusiški ir rusiški tinklalapiai sudarė beveik 90 proc. viso nagrinėto turinio – virš 300 publikacijų.

Ypač aktyvūs buvo portalai: nashaniva.com, Fondsk.ru (Strateginės kultūros fondas), Ukraina.ru (Sputnik padalinys), Politnavigator.net, Zavtra.ru. Temą aptarė ir rusiški karo tematikos portalai – Topwar.ru, EADaily.com, Sputniknews.ru – jie pasinaudojo proga susieti temą su bendresniu Vakarų-Rytų naratyvu.

Tuo metu tarptautiniai Vakarų šaltiniai sudarė apie 9–10 proc. turinio. Tačiau „Mediaskopas“ pastebi, kad pastarieji straipsniai buvo išsamesni, didesnės apimties.

Kremlius tekstuose pabrėžė savo naratyvą

Analizė rodo, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida Lietuvos institucijų sprendimus nušvietė kaip Maskvos naratyvo pergalę. Straipsniuose teigiama neva Lietuva „metė“ S. Cichanouskają, o „Baltarusija laimėjo“. Tuo metu Baltarusijos oficialūs šaltiniai (Belta, SB leidiniai) tai akcentavo tiesiogiai: išnyko „grėblys, kuriuo Vakarai mus bandė mušti“. Gausybė baltarusiškų ir rusiškų straipsnių piešia paveikslą, esą S. Cichanouskaja buvo naudinga Vakarams tik trumpuoju laikotarpiu, kaip instrumentas, o dabar neva ja nusivylė.

Propagandiniuose šaltiniuose pastebimas nuoseklus asmeninis opozicijos lyderės menkinimas. Ji neretai vadinama „buvusia namų šeimininke“, kuriai „pritrūko kompetencijos“, arba „bėgle“.

Be to, kai kurie Rusijos šaltiniai paskelbė, esą „po apsaugos sumažinimo S. Cichanouskajos biuras Vilniuje užvėrė duris“.

„Baltarusijos valstybinė žiniasklaida (pvz., BELTA) panašiai pateikė situaciją su vos paslėptu pasimėgavimu, pabrėždama, kad „Lietuva sumažino Cichanouskajos statusą“ ir neva taip pripažino jos beprasmiškumą“, – tikino V. Kairienė.  

ELTA primena, kad Lietuva nusprendė mažinti Baltarusijos opozicijos lyderės fizinę apsaugą. Jos apsauga iš Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) perduodama Kriminalinės policijos biurui. Šis sprendimas pradėtas įgyvendinti nuo spalio 1-osios.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusios interpretacijos, esą sprendimas sumažinti Vilniuje įsikūrusios Baltarusijos opozicijos lyderės fizinės apsaugos lygį reiškia ir šalies užsienio politikos pokytį, daro žalą Lietuvai.

Tiesa, penktadienį portalas LRT.lt pranešė, kad Baltarusijos opozicijos lyderei Lietuvoje buvo laikinai grąžinta Vadovybės apsaugos tarnybos saugumo parama, kol bus sukurta nauja saugumo sistema.

S. Cichanouskaja į Lietuvą pasitraukė 2020 metais, Aliaksandrui Lukašenkai laimėjus, Vakarų neteisėtais laikomus, Baltarusijos prezidento rinkimus.