Savo ruožtu pats J. Staselis tikina, kad LRT tarybos nariai vykdydami savo veiklą neatstovauja juos delegavusių institucijų interesams. Viešojoje erdvėje keliami klausimai, pasak jo, yra įrodymas, kad Seime skubos tvarka kelią besiskinančios pataisos, numatančios slaptą balsavimą atleidžiant LRT vadovą, yra reikalingos.
„Tapęs LRT tarybos nariu, narys nebeatstovauja institucijai, kuri jį delegavo. Jeigu darysime analogiją, visi dabar pergyvena, kad dalis narių yra deleguoti Seimo ir prezidento. Imant šitą analogiją, jie turėtų būti atskaitingi ir sulaukti pasipiktinimo iš Seimo narių ar prezidento, kad kažkaip ne taip elgiasi, ne tuos klausimus kelia ar ne taip balsuoja. Čia yra akivaizdus įrodymas, kad tikrai reikia slapto balsavimo ir įstatymo pakeitimo dėl slapto balsavimo. Priešingu atveju, tiesiogiai daroma įtaka tarybos nariams iš institucijų, kurios juos deleguoja“, – Eltai teigė J. Staselis.
„Kai yra grasinama išstoti iš asociacijos dėl to, kad jos vadovas turi kitą nuomonę apie veiklą, kuri nėra susijusi su asociacija – tegul žmonės patys sprendžia, ar tai yra spaudimas, ar ne“, – akcentavo jis, paklaustas, ar tokią asociacijos narių poziciją laiko spaudimu.
Visuomeninio transliuotojo vadovė ketvirtadienį paskelbė sulaukusi J. Staselio laiško. Jame LRT Turinio komiteto pirmininkas teiraujasi apie protesto „Šalin rankas“ pranešimus ir tylos minutes visuomeninio transliuotojo eteryje.
Reaguojant į tai, LMKA narės Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga pranešė nepritariančios tokiai J. Staselio pozicijai. Tuo metu Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga bei Lietuvos fotomenininkų sąjunga ragino jį atsistatydinti iš LMKA vadovo pareigų.
Be to, Lietuvos literatūros vertėjų bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos suspendavo savo narystes asociacijoje iki kol nesikeis jos prezidentas.
Savo ruožtu Lietuvos fotografijos meno draugija (LFMD) laikinai apribojo J. Staselio, kaip valdybos nario, veiklą.
„Atsižvelgiant į dabartinius Valdybos nario veiksmus, 2025.12.11 Valdybos susirinkimo metu nuspręsta, laikinai apriboti bet kokią J. Staselio veiklą LFMD Valdybos vardu ir galutinai šį klausimą pavesta spręsti artimiausiam Visuotiniam narių suvažiavimui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ dėsto LFMD.
LMKA vienija 12 savarankiškų kūrybinių organizacijų.
J. Staselis sako atliekantis LRT tarybos nario funkcijas
Tuo metu reaguodamas į tokius pareiškimus, J. Staselis akcentavo, jog sprendimą kreiptis į M. Garbačiauskaitę-Budrienę priėmė LRT Turinio komitetas, o ne jis asmeniškai. Be to, anot jo, Tarybos funkcija yra stebėti ir domėtis, kaip naudojami organizacijos resursai.
„Keturi iš penkių komiteto narių pritarė šiems klausimams. (...) Tai, kad yra bandoma viską apversti ir pasakyti, kad tai yra mano klausimai – tai netiesa. Bandoma pasakyti, kad komitetas neturi teisės klausti tokių klausimų, mano supratimu, tai irgi yra netiesa. (...) LRT taryba atlieka LRT dalininko funkciją, Tarybos prerogatyva yra stebėti ir domėtis, kaip ir kas vyksta organizacijoje, kaip yra naudojami jos resursai“, – dėstė J. Staselis.
„Skatinimas veikti prieš mane ar bandyti mane atšaukti yra skatinimas, kad aš, kaip LRT tarybos narys, neatlikčiau man patikėtų funkcijų“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta, trečiadienį valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Ketvirtadienį Seimas nutarė pataisas svarstyti skubos tvarka.
Skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių siūloma numatyti slaptą balsavimą. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos.
Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą.
(be temos)