Streikuojanti profsąjunga pateikė kompromisinius siūlymus: ministerija pakvietė derybų | KaunoDiena.lt

STREIKUOJANTI PROFSĄJUNGA PATEIKĖ KOMPROMISINIUS SIŪLYMUS: MINISTERIJA PAKVIETĖ DERYBŲ

Nuo praėjusios savaitės streikuojanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį pateikė kompromisinius siūlymus dėl keliamų reikalavimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), ši pakvietė profsąjungą derybų.

„Mes pateikėme savo kompromisinius siūlymus, kur galėtume pradėti kalbėtis, jeigu jie norės. Laukiame dabar iš jų atsakymo“, – BNS pirmadienį sakė profsąjungos vadovas Andrius Navickas.

Anot jo, kompromisiniai pasiūlymai apima klasių mažinimo, darbo užmokesčio, etato sandaros klausimus.

„Jeigu dėl šitų dalykų susitartumėme, tai galima būtų ir toliau kalbėtis. Jeigu dėl šitų esminių dalykų nerastumėme kažkokio kompromiso, tai nematome prasmės toliau tęsti derybas“, – pridūrė A. Navickas.

Jis siūlymų nedetalizavo ir sakė norintis sulaukti atsakymo iš ministerijos.

Jeigu dėl šitų dalykų susitartumėme, tai galima būtų ir toliau kalbėtis.

ŠMSM atstovė Nomeda Barauskienė BNS patvirtino, kad ministerija gavo profsąjungos siūlymus.

„Jie šiandien atėjo, siūlymai gauti. Rytoj pakvietėme derybų“, – sakė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ teigė vertinantis profesinės sąjungos poziciją kaip norą eiti į derybas, bet nesitiki greitų susitarimų.

„Šiandien esame gavę iš profesinių sąjungų siūlymus, kurie yra šiek tiek kuklesni, tai yra, leidžiamasi į derybas. Jų dar nesame įvertinę – mes nusiuntėme jau kvietimą, rytoj susitiksime, vertinsime pateiktus siūlymus, kaip kompromisinius, kiek jie kainuotų“, – sakė ministras.

„Netikiu, kad per vieną dieną įvyks tos derybos, kadangi yra 20 reikalavimų, apie visus juos vyks derybos, bet tikiuosi kuo greičiau susitarti“, – pridūrė jis.

Anot jo, pirminiai profesinių sąjungų reikalavimai būtų kainavę biudžetui „milijardines lėšas“, o švietimo biudžeto dalis darbo užmokesčio fondui turėtų dvigubėti, tai pat turėtų būti statomos naujos mokyklos, pritraukiami nauji pedagogai.

„To įgyvendinti, kokie buvo pirminiai reikalavimai, būtų tikrai neįmanoma“, – kalbėjo jis. 

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų praėjusį penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai bei ŠMSM nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Streiką planuojama tęsti apie mėnesį.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Andriaus Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ji reikalavo mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų, taip pat kėlė kitus reikalavimus mažinti moksleivių klasėse skaičių, mokytojų darbo krūvį, gerinti darbo sąlygas.

Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.

Anksčiau taip pat neatmetusi galimybės streikuoti, ši profsąjunga teigia galutinį sprendimą dėl to priimsianti pirmadienį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS