„Viešojoje erdvėje politikai leidžia sau žeminti ir diskriminuoti tarptautinius studentus“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo LSS pirmininkė Ieva Vengrovskaja.
„Kai kurios aukštosios mokyklos ne tik kad pasitikrino savo priėmimo procesus, bet iš tikrųjų diskriminuoja studentus pagal jų kilmę, oficialiai to nepasakydami, nepriima jų į studijas ir tai nėra dėl reikalavimų neatitikimo“, – kalbėjo ji.
I. Vengrovskaja teigė, kad kai kurios aukštosios mokyklos klaidina studentus, reikalaudamos iš anksto sumokėti už visą studijų laikotarpį, nors jų finansines galimybes ir taip jau tikrina Migracijos departamentas. Be to, vykdomos nuotolinės studijos užsieniečiams, nors šios Lietuvoje nėra akredituotos.
Ji teigia pripažįstanti problemą, kad dalis užsieniečių ir aukštųjų mokyklų piktnaudžiauja sistema, tačiau dėl to neturėtų būti baudžiami visi tarptautiniai studentai.
Kai kurios aukštosios mokyklos ne tik kad pasitikrino savo priėmimo procesus, bet iš tikrųjų diskriminuoja studentus pagal jų kilmę, oficialiai to nepasakydami, nepriima jų į studijas ir tai nėra dėl reikalavimų neatitikimo.
„Mes diskredituojame apskritai aukštąjį mokslą Lietuvoje dėl būtent kelių aukštųjų mokyklų, kurios jau keletą metų priima studentus studijoms, kurios nevyksta šiems studentams“, – sakė studentų atstovė.
Pasak jos, turėtų būti peržiūrėtas ir šiuo metu taikomas vizų išdavimo procesas.
LSS pirmininkė kritikavo siūlymą uždrausti užsienio studentams dirbti, teigdama, kad dėl priėmimo proceso problemų atsakomybė tenka ir aukštosioms mokykloms, ir Migracijos departamentui, ir studentus į Lietuvą viliojančioms agentūroms. Anot jos, toks draudimas būtų diskriminacinis.
„Ir visame tame mes pradedame kalbėti apie visų studentų darbo ribojimą, lyg ir taip nediskriminuodami tarptautinių, bet mes norime pabrėžti, kad studentai nedirba tiesiog tam, kad surinktų patirtį, o dirba tam, kad išgyventų, – kalbėjo I. Vengrovskaja. – Tokia yra šių dienų mūsų realybė ir mes negauname pakankamos paramos iš valstybės ar aukštųjų mokyklų, kad galėtume sau leisti nedirbti.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, užsieniečių studentų skaičius kasmet auga: 2011–2012 metais šalyje studijavo 3,8 tūkst. (2,2 proc. nuo visų studentų), o 2026–2027 metais – 17,2 tūkst. (15,51 proc. nuo visų studentų).
Šiais mokslo metais daugiausia užsieniečių studijuoja universitetuose – 13 tūkst. 304, tuo metu kolegijose – 3 tūkst. 712, o mokslinių tyrimų institutuose – 152 užsieniečiai.
Daugiausia studentų atvyko iš Ukrainos – 2,3 tūkst., Pakistano – 1,9 tūkst., Indijos – 1,7 tūkst., Bangladešo – 1,5 tūkstančio. Taip pat ženklus skaičius studentų atvyksta iš Maroko, Baltarusijos, Turkijos, Kamerūno ir Nigerijos.
Migracijos departamento pateiktais duomenimis, šalyje šiuo metu gyvena 230 tūkst. užsieniečių, iš jų studentai sudaro 7 procentus.
Užsienio studentai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) Tarptautinių ryšių nuolatinės darbo grupės pirmininko Alvido Šarlausko teigimu, yra svarbūs šalies aukštojo mokslo tarptautiškumui, šalies įvaizdžiui ir ekonomikai, todėl jų priėmimas turėtų būti reguliuojamas proporcingomis priemonėmis, neapsunkinant visų stojančiųjų.
„Nerimaujame dėl kilusios problematikos ir nerimaujame dėl to, kad galime pakliūti į situaciją, kai mums tas santykis pradės keistis nepalankia linkme. Tikrai būtume už tai, kad tas procesas būtų valdomas, reguliuojamas adekvačiomis, protingumo kriterijais grįstomis priemonėmis ir atsižvelgiant į rizikas, kur jos yra, kur jų nėra, tiek dėl šalių, tiek dėl institucijų ir mažiau sutrikdant įprastą užsieniečių pritraukimą“, – kalbėjo A. Šarlauskas.
Jo pateiktais duomenimis, maždaug pusė LURK universitetuose studijuojančių užsieniečių yra iš Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių arba Ukrainos. Tuo metu studentai iš probleminėmis įvardijamų valstybių sudaro nedidelę dalį – kiekvienos šalies piliečiai sudaro iki 5 proc. visų užsienio studentų.
„Esame neformaliai kol kas sutarę dėl tam tikros priėmimo praktikos ir LURK universitetai nariai tos praktikos laikosi. Tai yra ir ribojimai iš probleminių šalių priėmimo, kvotos įvedimas, ar tam tikros kartelės įvedimas, kurią sunkiau peržengti“, – sakė LURK atstovas.
Be to, pasak A. Šarlausko, universitetai papildomai stebi užsienio studentų lankomumą, siekdami įsitikinti, kad jie iš tiesų studijuoja, o ne naudojasi tuo kaip galimybe atvykti į Lietuvą kitais tikslais.
Jis taip pat akcentavo, kad pernelyg griežti ribojimai visiems užsienio studentams galėtų sumažinti Lietuvos universitetų konkurencingumą ir apsunkinti perspektyvių studentų pritraukimą iš kitų šalių.
Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Rita Liepuonienė pabrėžė, kad užsienio studentų pritraukimas svarbus Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumui ir studijų kokybei. Tačiau pripažino, kad augant jų skaičiui būtina stiprinti stojančiųjų atranką ir užtikrinti jų integraciją Lietuvoje.
„Net ir užsienio ekspertai, vertindami studijų kryptis ir institucijas, pabrėžia, kad pakviestume studijuoti tarptautinius studentus“, – teigė ji.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) partnerystės prorektorius Artūras Vasiliauskas pabrėžė, kad Lietuva, būdama nedidelė valstybė, turi išlikti atvira užsienio talentams ir konkuruoti dėl jų pritraukimo su kitomis Europos šalimis.
„Pagrindinė mūsų žinutė yra, kad neužsidarykime. Aukštasis mokslas negali egzistuoti be tarptautiškumo. Tai kaip oras šiais laikais yra“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.
Kaip skelbė BNS, nuo lapkričio 1-osios dalis užsieniečių nebegali Lietuvoje pateikti prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi darbo ar bakalauro studijų pagrindu, dėl jų jie turi kreiptis į „VFS Global“ centrus užsienyje.
Pagal įsigaliojusias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, tokius prašymus Lietuvoje galės pateikti tik užsieniečiai, turintys galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Lietuvos išduotą nacionalinę vizą, kitos Europos Sąjungos ar Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi arba teisę Lietuvoje būti be vizos.
Naujausi komentarai