Veterinarijos gydytojai sveikina šį teismo sprendimą ir aiškina, kodėl toks elgesys pasmerkia šunį viso gyvenimo kančioms.

Rašė skundus

LAT išnagrinėjo bylą, kurioje J. S. buvo nuteista dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalis) už tai, kad sudarė sąlygas jai priklausantiems dešimčiai šunų atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – pašalinti balso stygas, dėl to gyvūnai buvo suluošinti.

Kasacinis teismas nustatė, kad ji pagrįstai nuteista už žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau iš dalies sutiko su nuteistosios kasacinio skundo argumentais dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Nuteistoji kasaciniame skunde nurodė, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai jai paskyrė draudimą laikyti gyvūnus augintinius ir augintinių, kuriems nebuvo pašalintos balso stygos, konfiskavimą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad teismai netinkamai aiškino baudžiamojo poveikio priemonės – teisės užsiimti tam tikra veikla – turinį ir nepagrįstai nuteistajai paskyrė draudimą laikyti gyvūnus augintinius.

Teismas: dešimt šunų suluošinusiai moteriai uždrausta veisti ir laikyti gyvūnus. / U. Nedzinskaitės, LSMU, canva.com nuotr.

Uždraudė laikyti gyvūnus

Kasacinis teismas nustatė, kad teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas yra uždraudimas asmeniui užsiimti tam tikra ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Gyvūno augintinio laikymas paprastai nėra veikla, kuria užsiimama siekiant pelno, nes jie laikomi estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodyta, jog gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris yra teistas už žiaurų elgesį su gyvūnais, – vykdant teismo sprendimą ir dešimt metų įvykdžius teismo sprendimą. Taigi nuteistajai, kuri yra pripažinta kalta ir nuteista už pirmiau nurodytą nusikalstamą veiką, yra draudžiama laikyti visų rūšių gyvūnus pagal šį įstatymą.

Abiejų instancijų teismai paskyrė nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) ir konfiskavo visus iš jos paimtus šunis – ir tuos, kuriems balso stygos buvo pašalintos, ir nesuluošintus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nesuluošinti gyvūnai, t. y. šunys, kuriems balso stygos nebuvo pašalintos, nebuvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl negali būti konfiskuoti pagal BK 72 straipsnį.

Verdiktas – neskundžiamas

Teisėjų kolegija nurodė, kad Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje yra nustatyta teismo pareiga išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Tačiau šiame straipsnyje nesureguliuota situacija, kai gyvūnai nepripažintini konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnį, tačiau dėl netinkamo elgesio su jais jų negalima grąžinti nuteistajai kaip teisėtai savininkei.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad, sistemiškai aiškinant atitinkamas BPK 94 straipsnio ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas, nesuluošinti šunys turėtų būti perduoti valstybei.

Taigi, abiejų instancijų teismų sprendimas perduoti visus gyvūnus – dešimt suluošintų ir septyniolika nesuluošintų šunų – nuolatinei globai dabartiniams VšĮ „Būk mano draugas“ surastiems globėjams yra pagrįstas, tačiau toks sprendimas turėtų būti grindžiamas ne BK 72 straipsniu, o atitinkamomis BPK 94 straipsnio ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Trauma visam gyvenimui

Ugnė Nedzinskaitė, kinologė, šunų elgsenos ekspertė

Ugnė Nedzinskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Balso stygos arba balso klostės šunims reikalingos skleisti garsą. Jei žiūrėtume iš fiziologinės pusės, tai audinių pažeidimas. Pažeistos balso stygos gali trukdyti kvėpavimui, gali atsirasti gargimas.

Reikia suvokti, kad šuniui lojimas – komunikacijos priemonė. Jam balsas reikalingas ne tam kaip mums, kad panorę dainuojame duše. Šunys savo balsu praneša apie tai, kas jam atrodo svarbu. Tai šunų komunikacija ne kitiems šunims, o žmogui. Net jei šuo loja ant kito šuns, tai kvietimas žmogui ir įspėjimas apie grėsmę, kad jis galbūt bijo kito šuns ar kokio nors objekto.

Jei atimame iš šuns galimybę loti, tai tas pats, kas mums visą gyvenimą prabūti užsiklijavus burną lipnia juosta.

Nukirpus balso stygas, lojimas žmonėms – vos girdimas, bet viduje šuo rėkia, jis iš paskutiniųjų nori pranešti apie tai, kas jam kelia stresą. Balso stygų nukirpimas – nehumaniška. Žmogus renkasi ne socializaciją, auklėjimą, dresūrą, bet sprendžia tik savo nepasitenkinimą dėl šuns keliamo triukšmo ir taip jį traumuoja visam gyvenimui.

Taip problemą kartais sprendžia daugintojai, kurie nori nuslėpti didesnį skaičių gyvūnų.

Joks veterinarijos gydytojas negali kirpti balso stygų – tai daryti Lietuvoje nelegalu.

Padariniai – įvairūs

Monika Laukutė, LSMU dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja

Monika Laukutė / Asmeninio archyvo nuotr.

Balso stygų šalinimas šunims yra itin žalinga ir mediciniškai nepagrįsta procedūra, sukelianti gyvūnui ilgalaikį fizinį ir emocinį diskomfortą.

Pašalinus balso stygas, gerklų srityje formuojasi randai ir sąaugos, kurios riboja gerklų judrumą, apsunkina kvėpavimą ir lemia nuolatinį švokštimą ar duslų garsą bandant loti. Tokie šunys nebegali visavertiškai vokalizuoti – jie tik imituoja lojimą, o tai atima iš jų vieną svarbiausių komunikacijos priemonių.

Klinikinėje praktikoje pastebime, kad šios procedūros padariniai – ilgalaikiai ir įvairiapusiai. Dėl pakitusios anatomijos gerklėje ir pažeistų apsauginių mechanizmų reikšmingai padidėja rizika užspringti maistu, vandeniu ar net seilėmis.

Gerklų sąaugos dažnai trukdo normaliai užsidaryti kvėpavimo takams rijimo metu, todėl šunys tampa jautresni aspiracijai, o tai gali lemti pavojingas aspiracines pneumonijas. Be to, daugeliui gyvūnų vystosi lėtiniai gerklų ir trachėjos gleivinės uždegimai, nuolatinis dirginimas ir kvėpavimo apsunkimas, mažėjantis fizinis pajėgumas.

Medicininio šios procedūros poreikio nėra. Lojimas yra natūrali šuns elgsena, o jo mažinimas chirurginiu būdu nepašalina problemos priežasties ir žymiai pablogina gyvūno gyvenimo kokybę.

Atsakinga praktika visuomet yra lojimo priežasčių analizė, elgesio korekcija ir aplinkos pritaikymas, o ne žalingos ir pavojingos intervencijos, sukeliančios šuniui fizinę žalą ir psichologinį stresą.