Akcijos metu partija siekė priminti Vyriausybei, kad visos Lietuvoje gyvenančios šeimos turi teisę į vienodą pagarbą, saugumą ir orų gyvenimą ir pateikė keturis pasiūlymus, kokių sprendimų valstybė turėtų imtis, kad visų šeimų gyvenimas Lietuvoje būtų saugesnis, stabilesnis ir teisingesnis.
„Mes susitikome šiandien pasveikinti visus su šeimos diena ir priminti Vyriausybei, kad yra keturi siūlymai, kuriuos padarius per keletą artimiausių mėnesių šeimų padėtis tikrai pagerėtų. Tai, visų pirma, mes siūlome Vyriausybei imtis lyderystės ir pripažinti įvairias šeimas“, – BNS sakė Laisvės partijos pirmininkas Vytautas Mitalas.
Anot jo, Teisingumo ministerija ne tik neparengė įgyvendinamųjų teisės aktų, bet ir aktyviai priešinasi bei skundžia sprendimus.
„Teisingumo ministerija turi vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą, o Vyriausybė turi parengti ir lydimuosius teisės aktus, ir patį Partnerystės įstatymą ir grąžinti jį į Seimą svarstymui ir priėmimui (...) Teisingumo ministerija turi pirmoji vykdyti, rodyti lyderystę ir neišsisukinėti“, – pabrėžė V. Mitalas.
Be kita ko, politikas siūlė padidinti vaiko priežiūros išmokų lubas iki trijų vidutinių darbo užmokesčių, įteisinti pagalbinį apvaisinimą visoms šeimoms ir apsaugoti vienišose, išsiskyrusiose šeimose augančius vaikus.
„Mes manome, kad tą atsakomybę turi prisiimti valstybė ir tada perimti išieškojimą iš alimentų nemokančio partnerio. Tokiu būdu bus apsaugoti vaikai, kurie auga šeimose, kurios išsiskyrė“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, pernai balandį KT paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančia pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.
Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
Po šio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai rugpjūtį pirmą kartą pripažino tos pačios lyties porų partnerystę. Vėliau sekė ir kiti identiški teismų sprendimai.
Teisingumo ministerija kovo viduryje aukštesnės instancijos teismui apskundė vieną iš sprendimų įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Juo prašoma įvertinti, ar žemesnės instancijos teismas neviršijo įgaliojimų pripažindamas partnerystę, kol Seime nėra priimtas ją reglamentuojantis teisės aktas.
Teisingumo ministrė R. Tamašunienė BNS sakė, kad nuo to, kaip aukštesnės instancijos teismas išnagrinės minėtą skundą, priklausys, kaip ministerija elgsis dėl kitų registruojamų partnerysčių.
BNS skelbė, kad pernai rudenį grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių parengė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.
Tai dar vienas bandymas parlamente įteisinti partnerystę, bet nė vienas jų nesibaigė sėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)