Svarstomas Klaipėdos elektrinės projektas Pereiti į pagrindinį turinį

Svarstomas Klaipėdos elektrinės projektas

2003-05-15 09:00

BENDROVĖSE

Svarstomas Klaipėdos elektrinės projektas

Uždarius Ignalinos atominę jėgainę šalyje gali kilti elektros energijos badas. Klaipėdos miesto bei akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ vadovai ir akcininkai svarsto projektą uostamiestyje statyti naują elektrinę, kuri beveik patenkintų miesto elektros energijos poreikius.

Senoji elektrinė

Šiuo metu Klaipėdos šilumos ūkiui priklauso dar 1929 metais pastatyta elektrinė, kurioje laikomos ir 1940 metais pagamintos 10,8 megavato turbinos. Tai yra seniena, kurios vieta – nebent muziejuje. Tačiau faktas akivaizdus: kažkada klaipėdiečiai patys sau gamino elektrą.

Kaip dienraščiui pasakojo „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis, naujos modernios elektrinės uostamiestyje statybos idėja kilo ne tik dėl politinio sprendimo uždaryti Ignalinos AE. Bendrovės vadovai ir akcininkai puikiai supranta, kad dabartinė situacija, stambiose katilinėse gaminant tik šiluminę energiją, neturi ateities perspektyvos. Toks kelias būtų priimtinas tik tuo atveju, jeigu būtų naudojamas vietinis kuras.

Klaipėdoje toks pavyzdys yra bendrovė “Pajūrio mediena”. Ji turi daug medienos atliekų, jas deginant galima apsirūpinti palyginti nebrangia šilumine energija.

Kol kas Lietuva gamtines dujas gauna gana palankiomis sąlygomis ir palyginti pigiai. Šiuo metu Lietuva Rusijai už 1000 kub. metrų gamtinių dujų moka po 80 JAV dolerių, tačiau mūsų kaimynai lenkai – po 100-120 dolerių. Tai yra rimtas signalas, ko gali tikėtis Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare.

Kombinuotas ciklas

Pasak V.Valučio, deginant gamtines dujas mūsų katilinėse ir gaminant tik šiluminę energiją, brangus kuras naudojamas neefektyviai. Jeigu gamtinės dujos dar brangs, jų deginimas gaminant tik šilumą bus bemaž nuostolingas, o šilumos vartotojams skaudžiai kirs per piniginę.

Daug efektyvesnis būtų vadinamasis kombinuotas ciklas. Visų pirma naudojant brangų importinį kurą turi būti gaminama elektros energija, o kaip šalutinis produktas - šiluminė energija.

Geriausias tokio pobūdžio pavyzdys Lietuvoje - Elektrėnų elektrinė. Gaminant elektrą reikia panaudoti atliekamą šilumą. Elektrėnuose ta šiluma šildo šalia esantį ežerą. Tačiau šalia elektrinės turint nemažą miestą su plačia centralizuoto šildymo sistema, geriausia tą šilumą naudoti pastatams, gyventojams šildyti.

Taigi jeigu dabar už brangų importinį kurą gaminame tik šiluminę energiją, tai ateityje tuo pačiu kuru būtų galima gaminti dar ir elektros energiją. Esant kombinuotam ciklui, kartu gaminant elektros energiją ir šilumą, šilumos kaina netgi galėtų mažėti.

Padėtų Europa

2000 m. Suomijos konsultantai atliko specialią studiją - įvertino visą Klaipėdos miesto šilumos ūkio būklę. Vykdant šį projektą skaičiuota, kokio galingumo elektrinė galėtų atsirasti uostamiestyje. Pagal dabartinį šilumos vartotojų galingumą, kuris įvertintas prognozuojant uostamiesčio augimo perspektyvas, būsimą pastatų, būstų renovaciją, kuri sumažintų šilumos vartojimą, per artimiausius 10-15 metų šilumos poreikis nedaug perkoptų 500 termofikacinių megavatų galingumą.

Praėjusią žiemą, kuri pasitaikė bene šalčiausia per dešimtmetį, „Klaipėdos energija“ užfiksavo didžiausią - 440 megavatų - poreikį. Taigi, atsižvelgiant į prognozuojamus šilumos poreikius, uostamiestyje galėtų atsirasti iki 100 megavatų galingumo elektrinė. Šiuo metu visas Klaipėdos miestas vartoja apie 130 megavatų elektros. Apie 30 megavatų elektros nebūtų sunku pirkti iš nacionalinio elektros tinklo.

„Klaipėdos energijos“ vadovas teigė, kad kartu su vokiečiais, tapusiais bendrovės akcininkais, telkiamos pastangos uostamiesčio elektrinės statybos projekto vystymui. Pasak V.Valučio, būtų verta pasinaudoti vokiečių patirtimi. Po Vokietijos suvienijimo Leipcige senos elektrinės vietoje buvo pastatyta nauja dujų turbinų stotis, kuri visą miestą dabar aprūpina elektra ir šiluma. Nuo pernykščio rudens „Klaipėdos energijos“ akcininkai yra konsorciumas, kurį sudaro Leipcigo įmonės “Stadwerke Leipzig GmbH” ir “VNG-Erdgaskommerz GmbH” ir UAB “Itera Lietuva”.

„Mūsų tikslas – įtikinti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) tapti projekto finansuotoju. Dabar vyksta derybos dėl naujos elektrinės galimybių studijos parengimo finansavimo. Manome, kad ERPB šiame projekte dalyvaus, o kai galimybių studija bus parengta, ieškosime elektrinės statybos finansuotojų. Mūsų nuomone, elektrinės statyba kainuotų apie 60 mln. eurų“, - sakė V.Valutis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų