Šventinės dienos – trumpų atostogų galimybė | KaunoDiena.lt

ŠVENTINĖS DIENOS – TRUMPŲ ATOSTOGŲ GALIMYBĖ

  • 2

Žvelgdamas į vasaros kalendorių apsukresnis darbuotojas turbūt jau suskaičiavo, numatė ir galbūt rezervavo atostogų dienas, kurias prijungs prie savaitgalių ir taip gaus ilgesnes atostogas.

Lietuviai jau priprato taip ilginti savo savaitgalius. Apie šių dienų naudą reportaže LNK žurnalistė pasikalbėjo su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidente Daiva Čibiriene.

– Tai ar naudingos yra tokios dienos?

 – Iš tikrųjų  naudingos. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris tik įsidarbino ir teisę į atostogas įgis tik po pusmečio darbo, o atostogų nori, pirmą tokį įdomų savaitgalį, kuriuo jis galėtų pasinaudoti, turi liepos mėnesį – liepos 6 d. Tądien turime Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, vadinasi, jei liepos 7 d. žmogus pasiimtų vieną laisvą dieną, gal darbdavys ją ir duotų, vis dėlto tai tik viena diena, tai jis, pasiėmęs tą vieną dieną, jau įgytų laisvą, tokį prailgintą, savaitgalį.

– Šią vasarą turime tris šventines dienas – Liepos 6-ąją, Jonines ir Žolinę. Apie Liepos 6-ąją jau paminėjote, o kaip dėl Joninių?

– Per Jonines prasiilginti atostogų nepavyks, nes ta diena yra šeštadienis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

– Bet dar turime Žolinę. Kaip su jomis?

– Žolinių šventė yra antradienį, vadinasi, galime pirmadienį, 14 d., pasigriebti vieną atostogų dieną ir turėti keturias atostogų dienas – nuo 12 iki 14 d.

– O jeigu imti 15–18 d.?

– Taip, galima, bet čia jau reikia  prašyti trijų dienų, ne visi darbdaviai išleidžia, ypač jei esi naujokas darbovietėje. O vieną dieną darbdavys gana lengvai išleidžia, net nebūtina labai anksti. Vieną dieną niekas nesugrius. 

– Vadinasi, pasiėmę vieną dieną, mes galime turėti keturias laisvas dienas?

– Taip. Tai yra teisėta, teisinga, o nuo to jūs nei pralošite, nei laimėsite. Laikoma, kad jūs tik viena diena pasinaudojote.

– O kaip finansine prasme? Juk už atostogas mes gauname atostoginius. Tai ta viena diena naudinga ar nuostolinga finansiškai?

– Atostoginiai pas mus skaičiuojasi iš trijų prieš tai buvusių mėnesių vidurkio. Pavyzdžiui, liepą yra tik 20 darbo dienų, o vidurkį skaičiuotume iš birželio, gegužės ir balandžio – jų bendras darbo dienų skaičius yra 63 dienos. Tuomet mes gausime vidurkį pamažintą, jeigu žmogaus alga visada buvo vienoda. Vadinasi, ta viena diena bus apmokėta mažesniu įkainiu, kuris skaičiuojamas iš trijų mėnesių vidurkio.

– O jei eitume ilgesnių atostogų – mėnesį, dvi savaites?

– Jei viena diena atostogų, o alga 1 tūkst. eurų, tai praloši tik du eurus. Tačiau jei eisi dešimt dienų, vadinasi du eurus reikės dauginti iš dešimties, tai jau yra 20 eurų. Dauginant iš 20-ies, jei atostogų einate liepą, – bus jau 40 eurų. Bet reikėtų vertinti viską – galbūt jūs birželio mėnesį gavote premiją ir tada liepos mėnesį labai smagu atostogauti, nes vidurkis bus didelis.

– Kuris šių metų mėnuo yra gausiausias tokių dienų, kuriomis pasiėmus atostogas galėsime atostogauti ilgiau?

 – Gausiausias tradiciškai yra gruodis, nes turime 25, 26 d. Šį mėnesį šventės prasideda pirmadienį ir baigiasi antradienį, vadinasi, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis yra trys darbo dienos, bet kas dirba nuo gruodžio 27 iki 29 d.? (juokiasi) Taigi, pasiėmus tas tris dienas, jau galima poilsiauti nuo gruodžio 23 iki 31 d. – visas devynias dienas.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Kas cia?

Pasleptas raginimas ikalkuliuoti iseigines i darbuotoju atostogas!? Tai vezejai gi taip jau 30 metu daro!

Anonimas

Pervadinkimw laikraštį i lnk tv reportažus perspausdinima??? Kam prenumeruoti laikraštį ?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS