Kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime, šiemet padaugėjo atvejų, kuomet užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi šalyje studijų pagrindu.

Lietuvos universitetus bei kolegijas tikrinę Migracijos departamento specialistai nustatė, jog kai kurios švietimo įstaigos tarpininkavo dėl leidimų laikinai gyventi studijų pagrindu išdavimo, nors užsienietis mokslus pradėjo nuotoliniu būdu, kuriam leidimas laikinai gyventi nėra būtinas.

Tokiais atvejais užsieniečiams sudaromos galimybės atvykti į Šengeno erdvę ir užsiimti kitokia veikla, nei studijos, dėl kurių ir buvo prašoma leidimo.

Taip pat nustatyta, kad kai kurios aukštosios mokyklos sudaro užsieniečiams itin palankias sąlygas keisti studijų kryptį. Tokiu atveju studentas, kuris aukštąjį išsilavinimą įprastai gautų per ketverius metus, Lietuvoje studijuoja penkerius–šešerius metus ar ilgiau.

„Vykdytų apklausų metu nekart identifikuota, jog tikrasis tokių užsieniečių atvykimo į Lietuvą tikslas nėra studijos, o tik bandymas įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje“, – teigia Migracijos departamentas.

Vykdytų apklausų metu nekart identifikuota, jog tikrasis tokių užsieniečių atvykimo į Lietuvą tikslas nėra studijos, o tik bandymas įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje.

Nustatyta atvejų, kuomet nepažangūs studentai užsieniečiai buvo perkeliami į aukštesnį kursą ar keitė studijų kryptis, nors nebuvo surinkę privalomų studijų kreditų skaičiaus. Pasak departamento, manytina, kad tokius sprendimus aukštosios mokyklos priima gavusios garantijų, jog tokie užsieniečiai toliau mokės studijų mokesčius.

Patikrų metu taip pat paaiškėjo, kad kai kurios aukštojo mokslo įstaigos nevykdo interviu su studentais, o atranką atlieka tik pagal jų pateiktus dokumentus.

„Tokie užsieniečiai, kaip parodė tyrimas, teikia tik bendro pobūdžio šablonišką informaciją, nesugeba konkretizuoti elementarių faktų, neretai labai prastai kalba angliškai ir taip kelia pagrįstų abejonių dėl savo gebėjimų studijuoti anglų kalba“, – teigiama pranešime.

Pasitaikė ir situacijų, kuomet studijuoti Lietuvoje ketinantys užsieniečiai teikė suklastotus asmens dokumentus. Taip pat išaiškintas atvejis, kuomet mokymosi įstaiga suteikė magistro laipsnį užsieniečiui, pateikusiam kito asmens parengtą baigiamąjį rašto darbą.

Kaip rodo Migracijos departamento turima statistika, sustiprinus studijuoti atvykstančių užsieniečių kontrolės procedūras, pastebimai padaugėjo ir sprendimų panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.

Jei 2023 metais dėl nutrauktų studijų buvo panaikinti 104 leidimai laikinai gyventi, tai pernai šis skaičius siekė 525, o šiemet, iki rugsėjo – jau 780.

Padaugėjo ir atvejų, kuomet leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu yra naikinami paaiškėjus, kad užsienietis iš viso neatvyko studijuoti. 2023 metais tokių atvejų buvo šeši, tuo tarpu šiemet – 107.

Atsižvelgdamas į minėtus duomenis Migracijos departamentas aukštųjų mokslo įstaigų prašo stiprinti užsieniečių atrankas, pokalbiuose su potencialiais studentais atsakingai vertinti teikiamą informaciją.

Mokykloms rekomenduota atidžiau tikrinti užsieniečių tapatybes, vertinti galimus duomenų ir dokumentų klastojimo atvejus, jos taip pat turėtų laiku informuoti departamentą apie neatvykusius užsieniečius ar nutrauktas studijas, teikti tikslią informaciją apie studijuojančių užsieniečių pažangumą bei surinktų studijų kreditų skaičių, atsakingai vesti duomenis į Studentų registrą.

Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje gyveno 9009 užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu.

Remiantis pastarųjų dvejų metų statistika, studijuojančiųjų iš Indijos šalyje padaugėjo tris kartus – nuo 568 studentų 2023 metais iki 1539 studentų šiemet.  

Išaugo ir pakistaniečių studentų skaičius – nuo 100 asmenų 2023 metais iki 1039 studijuojančiųjų šiemet, padaugėjo ir Bangladešo atstovų – nuo 32 asmenų 2023-aisiais iki 557 studentų šiemet.

Lietuvoje leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu taip pat turi nemažai Baltarusijos (924) ir Ukrainos (725) piliečių.