Mokslas

Tarp geriausiųjų – nė vieno Lietuvos universiteto

Nė vienos Lietuvos universitetinės aukštosios mokyklos nėra pasaulyje geriausių 500 universitetų sąraše. Nėra jų ir geriausių Europos universitetų šimtuke.

Klaipėdos universiteto studijų prorektoriaus Vaidučio Laurėno įsitikinimu, pasaulis mūsų nežinos tol, kol neturėsime mokslą remiančios valstybinės strategijos.

Įvertino pasiekimus

Neseniai paskelbtą praėjusiais metais pasaulyje geriausių 500 universitetų sąrašą pradeda Amerikos universitetai: Harvardo, Stenfordo, Kaltekso, Berklio. Penktas – Kembridžo universitetas Didžiojoje Britanijoje. Toliau pirmajame dešimtuke - JAV aukštosios mokyklos: Masačusetso technologinis institutas bei Prinstono ir Jeilio universitetai. Dešimtuko pabaigoje – britų Oksfordo ir amerikiečių Kolumbijos universitetai.

Geriausių pasaulio universitetų sąraše Maskvos valstybinis Lomonosovo universitetas užima 112 vietą, o Sankt Peterburgo valstybinis universitetas – 422 poziciją.

Vietą pasaulio geriausiųjų sąraše universitetai užima pagal mokslinio ir tiriamojo darbo rezultatus: suskaičiuoti Nobelio premijos laureatai, pasaulinio garso mokslininkai ir straipsniai, išspausdinti pagrindiniuose moksliniuose leidiniuose. Įvertinti ir kiti akademiniai pasiekimai.

Lietuvoje veikia 20 universitetinių aukštųjų mokyklų: 15 valstybinių ir 5 nevalstybinės. Nė vieno mūsų šalies universiteto nėra ir geriausių Europos universitetų šimtuke.

Neremia mokslo

„Nusiminčiau, jei bent vieno Lietuvos universiteto nebūtų, tarkime, pasaulyje geriausių 5 000 universitetų sąraše,“ - šyptelėjo Klaipėdos universiteto studijų prorektorius V.Laurėnas. Po to rimtai pridūrė, kad kol Lietuvoje nebus mokslą remiančios valstybinės strategijos, tol pasaulis mūsų aukštųjų mokyklų nežinos kaip geriausiųjų. „Stiprius mokslo centrus sukuria stiprios valstybės, iš kurių nebėga intelektualai,“ - samprotavo profesorius. Jam skaudu, kad mūsų šalyje kritikuoti universitetus yra pasirengę visi, kas netingi, bet padėti universitetams mažai kas stengiasi. Paramos stokoja ne vien jaunas Klaipėdos universitetas, bet ir kelis šimtus gyvavimo metų skaičiuojantis Vilniaus universitetas. Ir ten apstu nutriušusių pastatų, ir iš ten per atkurtos nepriklausomybės metus profesoriai kėlė sparnus į užsienį ar Lietuvos privatų verslą.

„Iki šiol nesuvokiame, kokią reikšmę valstybės raidai turi mokslas. Tai – mūsų mentaliteto problema,“ - apgailestavo V.Laurėnas. Tačiau jis neslėpė optimizmo, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje šią problemą naikins. „Briuselis privers mūsų šalies aukštosioms mokykloms skirti 3 procentus bendrojo vidaus produkto. Iki šiol turėjome tenkintis kur kas mažesniu finansavimu“, - priminė prorektorius.