Didžiausių šiemet Lietuvoje vykstančių karinių pratybų dalyviai Pabradės poligone trečiadienį žiniasklaidai, šalies politikams ir užsienio šalių ambasadoriams demonstravo įgūdžius vykdant taikos palaikymo operacijas.
Pratybų "Gintarinė viltis" dalyviai surengė parodomuosius karinius manevrus, per kuriuos pagal scenarijų, panašų į NATO vykdomas tarptautinių operacijas, sukilėlių pajėgų buvo užpulti patruliuojantys kariai, jie ėmė šaudyti, sulaukė paramos iš oro ir greitojo reagavimo pajėgų. Virš poligono skraidė Lietuvos karinių oro pajėgų lengvasis atakos lėktuvas L-39, griaudėjo sprogimai ir aidėjo automatų papliūpos.
Pasak kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus, pratybos vyko pagal taikos įvedimo ir palaikymo operacijų, kokios vyksta ir vyko Afganistane, Irake, Balkanuose, scenarijų. Poligone buvo įrengtos trys palapinių stovyklos su daugiau nei 300 palapinių, kuriose pratybų metu gyveno kariai.
"Jūs matėte praktiškai realų vaizdą, kaip atsitinka Afganistane, kai mūsų specialiųjų pajėgų ar kiti kariai Čagčarane patruliuodami kartais atsiduria tokioje situacijoje ir, kai reikia pagalbos, išsikviečia pastiprinimą iš oro, medicinos pagalbą", - pasibaigus parodomajai operacijai pasakojo kariuomenės vadas.
Anot jo, per pratybas išbandoma inovatyvi nuotolinė karių būklės stebėjimo technologija.
"Tai kol kas yra eksperimentas, čia dirba medikai-mokslininkai kartu su kariuomenės medikais. Ant kario kūno uždedami tam tikri davikliai ir kompiuterinių sistemų pagalba tie davikliai rodo kario būklę: jo širdies darbą, kvėpavimo dažnį ir taip toliau. Jei kario situacija yra prasta, kompiuterinių sistemų pagalba identifikuojama, kur jis yra, kas su juo yra atsitikę. Bet tai yra ateities projektai, aš džiaugiuosi, kad mūsų mokslininkai dirba šioje srityje. Jeigu tokie projektai sudomina NATO vadavietes, NATO gali skirti tam tikrus fondus vystyti, remti mokslą", - kalbėjo A.Pocius.
Pratybos vyko ne vien Pabradėje, dalis karių įgūdžius tobulino Kairių poligone netoli Klaipėdos.
"Per šitas pratybas dirbo visos keturios kariuomenės rūšys: specialiosios pajėgos, oro, jūrų ir sausumos pajėgos. Dalis pratybų, apie 500 karių, dirba Klaipėdoje, Kairių poligone, jūroje atidirbamos priešpiratinės operacijos", - teigė kariuomenės vadas.
Pasak jo, pratybose dalyvavęs suomių karių dalinys kartu buvo sertifikuojamas vykti į tarptautines operacijas.
Pasak A.Pociaus, tokių pratybų organizavimas kainuoja apie 2 mln. litų, tačiau dalis pinigų vėliau grįžta, kadangi užsieniečiai, pavyzdžiui, už matinimo ir kitas paslaugas sumoka patys.
"Per kelis mėnesius užsieniečiams, kurie yra čia atvykę, išrašomos sąskaitos už įvairius patarnavimus. (...) Grįžta beveik 1 mln. litų. Krašto apsaugai skirtų lėšų yra išleidžiama apie 1-1,2 mln. litų. Visos dalyvės atvažiuoja už savo pinigus, tokia yra taisyklė. Kai mūsų kariai išvyksta dalyvauti kur nors užsienyje tarptautinėse pratybose, taip pat mokame mes", - pasakojo generolas.
Anot jo, kartais valstybės, organizuodamos pratybas, sumoka visų dalyvių išlaidas, tačiau Lietuva sau to kol kas negali leisti.
Trečiadienį Pabradės poligone apsilankė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Seimo nariai, užsienio šalių ambasadoriai, visų Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšių vadai bei Jungtinių Valstijų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas generolas majoras Wesley Craigas.
"Tokios pratybos dabar, ypač kai Lietuva ir Baltijos šalys turi gynybos planus, bus labai dažnos. Jos būtinos, kad tarptautinės pajėgos būtų pajėgios koordinuoti savo veiksmus ir dirbti kartu, nes viena šalis negalės atlikti visos operacijos. Mūsų patirtis Afganistane yra labai naudinga ir šią patirtį galima naudoti bet kuriame pasaulio taške", - žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Prieš parodomuosius manevrus virš poligono praskrido šeši JAV karinių oro pajėgų parodomosios komandos "Thunderbirds" naikintuvai F-16.
Iš viso pratybose "Gintarinė viltis 2011" dalyvauja apie 2200 karių iš devynių valstybių, daugiau kaip pusė tūkstančio pratybų dalyvių - svečiai iš užsienio.
Iš pratybose dalyvausiančių užsienio šalių šiais metais daugiausiai karių delegavo Suomija. Ji skyrė pratybų direktoriaus pavaduotoją, vadą vienam iš dviejų per pratybas veiksiančių, iš skirtingų šalių karių suformuotų, tarptautinių batalionų, apie 270 suomių karių, kurie priskirti abiem batalionams, bei atstovus į skirtingus pratybų štabo skyrius.
Estija į šių metų pratybas delegavo vieną pėstininkų kuopą, šešis štabo karininkus ir du atstovus į pratybų vertintojų grupę, - iš viso 130 atstovų. JAV kaip ir į ankstesnes Lietuvoje rengiamas pratybas delegavo Pensilvanijos nacionalinės gvardijos karius. Šiais metais pratybose dalyvaus apie 50 amerikiečių, iš kurių didžiausia dalis - viešųjų ryšių, administracijos, ryšių ir medicinos specialistai.
Kaimynai latviai pratybose dislokavo tris štabo karininkus ir vieną pėstininkų būrį, sudarytą iš Savanorių pajėgų karių. Lenkijai pratybose atstovauja aštuoni, Gruzijai - trys, Norvegijai - du štabo karininkai. Kanada į šių metų pratybas atsiuntė tuziną karių, turinčių misijų Afganistane patirties.
Naujausi komentarai