Paminklai

Tautai, žemei ir Lietuvai

Nepaisant prieštaringų vertinimų ir aršių klaipėdiečių diskusijų “Arka” tapo Klaipėdos simboliu. Prieš metus uostamiestyje iškilmingai atidengtas paminklas, žymintis Mažosios Lietuvos prisijungimą prie Didžiosios Lietuvos 1923 metais. Paminklo kūrimo metu visuomenė gyvai diskutavo apie jo turinį, formą, pastatymo vietą. Kai kuriems atrodė, kad paminklas tik sugadins erdvę šalia Biržos tilto ir Danės upės skvero.

mPraėjus metams daug kas pasikeitė. Atrodo, kad grupės klaipėdiečių iniciatyva sumanytas ir įkūnytas „Arkos“ paminklas šalia Biržos tilto stovi jau seniai, jis tapo lyg ir Klaipėdos simboliu. Sekmadienį 18 val. prie paminklo susirinks paminklo statymo organizacinio komiteto nariai, autoriai.

Skulptorius Regimantas Midvikis:

- Kai kilo sumanymas kurti paminklą Mažosios Lietuvos susijungimui su Lietuvos Respublika, apgailestavau, kad negalėjau dalyvauti konkurse. Tuo metu pats dirbau, kurdamas karaliaus Mindaugo paminklą Vilniuje. Tačiau profesinis interesas skatino domėtis konkursui pateiktais darbais ir iš karto Arūno Sakalausko sumanymas man labai patiko. Paminklo koncepcija pakrypo į dar geresnę pusę, kai kilo mintis arkos formos paminklą iš Klaipėdos senamiesčio perkelti prie Biržos tilto.

Man atrodo, kad A.Sakalauskui puikiai pavyko suderinti paminklo ir vietos mastelius. Neretai būna priešingai: gimsta neblogas sumanymas, o kai paminklas atsistoja į savo vietą – daug kas griūna. „Arkos“ atveju taip neatsitiko. Jeigu kas anksčiau ir galvojo, kad paminklas per didelis, tai po atidarymo galėjo įsitikinti, kad viskas padaryta geriausiu būdu.

Sudėtinga buvo ir paminklo tema. Kaip rasti sprendimą? Mano kolega puikiai išsprendė kūrybinę užduotį: atsisakė konkretumo, o viską sprendė skulptūrinės simbolikos kalba.

Paminklui stojus į vietą, pasirodė, kad jis labai pragmatiškas. Aplinkui vyksta įvairūs miesto renginiai, Jūros šventės. Ir nei paminklas paskęsta tarp žmonių, nei jis užgožia. Tai yra puikus monumentas.

Profesorius, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus:

- Man didžiausios abejonės buvo kilusios dėl paminklo vietos parinkimo. Man, kaip istorikui, atrodė, kad kada nors ateis laikas ir Danės skvere bus įmanoma atstatyti prieškarinius pastatus, kurių toje vietoje buvo ištisi kvartalai. Tačiau kai „Arkos“ paminklas stojo į savo vietą, jis greit įaugo į aplinką ir atrodė, kad tik čia jis ir turi būti.

A.Sakalausko sumanymas taip pavaizduoti vieningos Lietuvos idėją labai puikus. Visi žino, kiek politinių, karinių, socialinių kolizijų mūsų krašte buvo 1923-iaisiais ir 1939-aisiais. Arkos simbolis, reiškiantis dviejų kultūrų, dviejų valstybių vieningumą, išreikštas puikiai. O svarbiausia – išvengta bet kokio politinio konteksto.

Jurgis Aušra, bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius:

- Miestą papuošia kiekvienas statinys ar skulptūra. Vieni puošia mažiau, kiti – daugiau. Monumentas vieningai Lietuvai jau tapo Klaipėdos dalimi. Man atrodo, jis puikiai simbolizuoja, kad Mažoji ir Didžioji Lietuva viena be kitos negali būti.

Nijolė Nevčesauskienė, dailėtyrininkė:

- Plačiąja prasme skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas „Arka“ atspindi istorinius įvykius, svarbius Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai: Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines.