Seimo narių raginimai protestuoti prieš teisinę sistemą griauna valstybės pamatus, pareiškė Lietuvos teisėjų asociacija.

Teisėjų pareiškimas išplatintas šeštadienį Vilniuje rengiamo Darbo partijos mitingo išvakarėse. Mitinge, be kita ko, žadama protestuoti prieš teismo sprendimą Darbo partijai skirtas valstybės dotacijas palikti areštuotas.

„Lietuvos respublikos teisėjų asociacijos narių visuotinis susirinkimas reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu padažnėjusių kai kurių politikų akcijų, kuriomis siekiama menkinti bei diskredituoti šalies teisinę sistemą“, - rašoma asociacijos išplatintame pranešime.

Visuotinis susirinkimas pabrėžia, kad „įvairūs kai kurių įstatymų leidžiamosios valdžios atstovų raginimai protestuoti prieš teisinę sistemą griauna teisinės valstybės pagrindus bei dirbtinai kelia visuomenės nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis“.

Visuotinis susirinkimas akcentuoja, kad nepriklausomų, jokių interesų grupių neįtakojama teismų veikla turi būti užtikrinama „ne dirbtinėmis akcijomis, kuriomis, prisidengiant visuomenės gynimu, siekiama siaurų politinių interesų, o užsiimant konkrečiomis teisėkūros iniciatyvomis, civilizuotai įtraukiant visuomenę į šių iniciatyvų svarstymą“.

Opozicinė Darbo partija šeštadienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rengia mitingą, kuriame protestuos dėl teismo sprendimo negrąžinti areštuotų 6 mln. 353 tūkst. valstybės dotacijų.

„Darbiečiai“ praneša, jog mitingą jie rengia „neapsikentę teismų savivalės, besitęsiančio teisinio ir politinio susidorojimo bei teisėsaugos institucijų darbuotojų politinių užsakymų vykdymo“.

„Paskutinis lašas, perpildęs mūsų kantrybės taurę, buvo kovo 16 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos priimta nutartis, kuri savo šališkumu ir nekompetencija pribloškė ir apstulbino daugumą teisės specialistų Lietuvoje“, - iniciatoriai cituojami DP išplatintame pranešime. Tiesa, pranešime konkretūs teisės specialistai nenurodomi.

Vilniaus apygardos teismas atmetė Darbo partijos prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo. Prašymas grįstas tuo, jog nuo sausio įsigaliojo Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymo nuostatos, draudžiančios areštuoti partijų dotacijas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad įstatymas grįžtamosios galios neturi.

Baudžiamojoje Darbo partijos byloje kaltinimai pateikti pačiai partijai kaip juridiniam asmeniui, partijos lyderiui europarlamentarui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui, dviem buvusioms partijos darbuotojoms.

Prokuroras yra skelbęs, kad 2004-2006 metais DP dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais.