Tėvą palaidojusios dukros košmaras: į ligoninę paguldė tik tada, kai padėti buvo per vėlu | KaunoDiena.lt

TĖVĄ PALAIDOJUSIOS DUKROS KOŠMARAS: Į LIGONINĘ PAGULDĖ TIK TADA, KAI PADĖTI BUVO PER VĖLU

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Aukštu kraujospūdžiu besiskundęs garbaus amžiaus vyras į ligoninę buvo paguldytas per vėlai ir netrukus mirė. Jo dukra žeria priekaištus gydytojams, nes medikai į namus kviesti daug kartų.

Į ligoninę neguldė

Kaip pasakojo Asta, 78-erių jos tėtis Jonas aukštu kraujospūdžiu skųstis pradėjo 2020-ųjų rugpjūtį. Tokia garbaus amžiaus vyro savijauta privertė sunerimti dukros šeimą. Problemų dėl aukšto kraujospūdžio Jonas turėjo ir prieš trejus metus, dėl to į širdies kraujagysles tada jam buvo įvestas stentas. Gydyti šį negalavimą iš pradžių suskubta apsilankius pas šeimos gydytoją, o situacijai negerėjant nuspręsta pagalbos kreiptis ir į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus medikus.

Astos teigimu, greitoji medicinos pagalba į jos namus dėl aukšto tėčio kraujospūdžio praėjusių metų rugpjūtį buvo kviesta keturis penkis kartus. Nors paramedikai garbaus amžiaus vyrą į minėtą skyrių nuveždavo, dėl koronaviruso situacijos draudimų į gydymo įstaigą tėčio kartu lydėti negalėjusi dukra po kelių valandų sulaukusi skambučio važiuodavo jo pasiimti.

Pasak jos, Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje Jonui suteikta pagalba ilgalaikių geresnės savijautos rezultatų esą neduodavo – po kurio laiko kraujospūdis vėl pakildavo, tačiau į Respublikinę Panevėžio ligoninę garbaus amžiaus vyras paguldytas nebuvo.

Nemaloni akistata

"Man trūko kantrybė – pernai rugsėjo 2-ąją kviečiau greitąją ir pasakiau, kad tėtį paguldytų į ligoninę, bet išgirdau: "Ne mes sprendžiame, spręs gydytojas." Pasakiau, kad važiuosiu kartu, nes žmogus – senyvo amžiaus, man reikia prie jo būti, gal ir į tualetą palydėti, bet buvo pasakyta: "Ne, jums negalima – korona, paskambinsime." Pagalvojau, jei tėčio dabar nepaguldys, kaip nors įeisiu į Priėmimo skyriaus vidų. Tačiau po kurio laiko jis pats man paskambino. Iš balso supratau, kad kažkas ne taip. Sako: "Tu atvažiuok manęs pasiimti." Greitai nulėkiau, pasakiau, kad mane įleistų į vidų pasikalbėti su gydytoju, kodėl tėtis išleidžiamas namo, jei jam negerai?" – pasakojo Jono dukra Asta.

Pasakiau, kad atnešiu siuntimą, o gydytojas man sako: „Tu gauk iš prezidento siuntimą – aš jo neguldysiu.“

Tąkart moteris teigė rankų nenuleidusi ir žūtbūt siekusi sužinoti, kokie tyrimai 78-erių jos tėčiui buvo atlikti. Tačiau, kai iš posto, kuriame atvykstantiems į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių matuojama temperatūra, darbuotojo išgirdo, kad nebus įleista, pasakė apie situaciją pranešianti žurnalistams.

"Na, pasakiau, kad jūs čia labai rėkaujate ir draskotės, tai išimties tvarka gydytojas jus priims", – tokius žodžius moteris sakė netrukus išgirdusi iš jau minėto darbuotojo. Įėjusi į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, moteris sužinojo, kad tądien gydymo įstaigoje jos tėčiu rūpintis turėjo gydytojas Tomas Rudys. Todėl nieko nelaukdama nuėjo į jo kabinetą. Tačiau netrukus buvo išprašyta, liepus laukti salėje.

Asta pasakojo prisėdusi pasikalbėti su tėčiu ir išgirdusi, kad garbaus amžiaus vyras į ligoninę daugiau nebevažiuos, nes medikų buvo išvadintas debilu ir durniumi, kai šiems esą paklausus, kokius vaistus Jonas vartoja, neprigirdintis vyras, tikėtina, dėl aukšto kraujospūdžio, ūžimo galvoje ir susijaudinimo, nežinojo, ką atsakyti.

Kaip pasakojo pašnekovė, netrukus laukimo salėje pasirodė ir jau minėtas gydytojas T.Rudys. Jai pasiteiravus, kodėl tėtis neguldomas į ligoninę, pokalbis esą pakrypo nemalonia linkme. Moteriai išreiškus nuogąstavimą, kad Jonui greičiausiai kemšasi kraujagyslės, nes jau kurį laiką kamuoja aukštas kraujospūdis, iš mediko lūpų esą nuskambėjo frazė: "Kraujagyslės jam kemšasi – vaistų jis negeria, durnas yra."

Astai patikinus, kad vaistus garbaus amžiaus vyras vartoja kaip dera, nes ji pati kasdien juos paduoda, iš T.Rudžio ji teigė išgirdusi dar vieną priekaištą: "Vadinasi, tu durna esi – nesuduodi jam gerų vaistų."

"Stovėdama vos neapsiverkiau. Paprašiau, kad bent parai ar dviem tėtį paguldytų į stacionarą ir pažiūrėtų, kas yra. Pasakiau, kad atnešiu siuntimą, o gydytojas man sako: "Tu gauk iš prezidento siuntimą – aš jo neguldysiu", – prisiminė moteris. Po šių žodžių medikas tiesiog nuėjo.

Pradėjo elgtis neadekvačiai

Rugsėjo 3 d. 78-erių vyro savijauta dar labiau pašlijo – jis ketino šildyti maistą uždėdamas lėkštę ant viryklės – tokį vaizdą panevėžietė išvydo žvilgtelėjusi į virtuvės langą, grįždama namo. Namuose esą dėjosi dar keistesni dalykai – Jonas dukrai pasakojo maistą šildęs svečiams, kurių kambaryje iš tiesų nė nebuvo.

"Nuėjusi į kambarius pamačiau, kad jie suversti, visur priklota patalynės. Supratau, kad kažkas ne taip. Išjungiau dujas, pašildžiau tėčiui maistą mikrobangų krosnelėje, pamaitinau jį ir išlėkiau į darbą prisakiusi sūnui, kad jis vis nueitų pažiūrėti, kaip jaučiasi senelis", – pasakodama graudinosi Asta.

Vakare greitosios medicinos pagalba į jos namus vyko dar kartą. Šį sykį medikams moteris sakė akcentavusi, kad Jonas elgiasi neadekvačiai. Tačiau garbaus amžiaus vyrą apžiūrėjęs psichiatras ir neurologė esą tarstelėjo, kad neadekvataus elgesio priežastis galėtų būti senatvinė demencija. Tai Astai sukėlė nuostabą, nes prieš dieną jos tėtį apžiūrėjęs T.Rudys esą nieko apie tai nesakė. Rugsėjo 3 d. vakarą garbaus amžiaus vyras į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių vyko vėl, tačiau, atlikus tyrimus ir paskyrus raminamųjų vaistų, buvo išleistas namo.

Astos teigimu, Jono būklė negerėjo. Kad galėtų ramesne širdimi išeiti į darbą, ji pasirūpinti seneliu – paduoti jam maisto ir vaistų paprašiusi tuo metu nuotoliniu būdu besimokiusio paauglio sūnaus. Tokioje įtampoje ji gyveno du mėnesius. Tačiau greitosios medicinos pagalbos tuomet nebekvietė, nes nė karto anksčiau taip ir nesulaukė, kad garbaus amžiaus jos tėtis būtų paguldytas į ligoninę.

Padėti negalėjo

Lapkričio pradžioje iš darbo grįžusi Asta rado 78-erių savo tėtį gulintį virtuvėje, nebereaguojantį į aplinką. Dukrai itin įstrigo tąkart jo ištarti žodžiai: "Nebeliesk manęs, aš mirštu." Nieko nelaukdama pašnekovė vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

"Paprašiau, kad tėtį vežtų į ligoninę ir nustatytų, kas jam yra. O greitosios medicinos pagalbos darbuotojas patarė, kad pririščiau tėtį prie lovos. Nustebusi pasakiau, kad mano tėtis – ne šuo, prie lovos jo nerišiu. Jį išvežė, o aš lėkiau iš paskos automobiliu, bet netrukus sulaukiau skambučio ir klausimo, kodėl liepiau atvežti tėtį. Man pasakė, kad į ligoninę guldomi tik sunkūs ligoniai, o mano tėtis toks nėra. Paaiškinau, kad jis nesikelia iš patalo, ir gavau patarimą samdytis auklę, nes tėčio neguldys – jo tyrimai geri. Supratau, kad man niekas nepadės", – nusivylimo neslėpė Asta.

Iš T.Rudžio ji teigė išgirdusi dar vieną priekaištą: „Vadinasi, tu durna esi – nesuduodi jam gerų vaistų.“

Tos lapkričio dienos vakarą moteris nesulaukė apie tėvą jokių žinių, o kai vis dėlto pavyko prisiskambinti į gydymo įstaigą, išgirdo, kad jis yra "tarpinėje stotelėje" – buvo atliktas COVID-19 testas ir laukta rezultato. Tokia procedūra atliekama kiekvienam pacientui prieš guldant jį į ligoninės skyrių.

Kad 78-erių vyras paguldytas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, Asta teigė sužinojusi tik ryte, kai pati skambino visais įmanomais gydymo įstaigos personalo duotais telefonų numeriais. Jos teigimu, Jonas tąkart pateko į gydytojos Sigitos Vanagienės vadovaujamą Kardiologijos skyrių. Ši medikė, pasak pašnekovės, rūpinosi Jonu ir prieš trejus metus, kai jam buvo nuspręsta įvesti stentą.

Susisiekus telefonu, pasak dukros, gydytoja esą nusistebėjo, kad Jonas į ligoninę nebuvo paguldytas prieš du mėnesius. Tada pašnekovė teigė papasakojusi medikei, kad rugsėjį greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvykus į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, į ligoninę jos tėvas nebuvo paguldytas. "Ji man pasakė: "Įvesti stento aš nebegaliu, nes užsikimšusios visos kraujagyslės, smegenys nebegauna deguonies. O šuntuoti taip pat negaliu – neatlaikys širdis", – iš S.Vanagienės išgirstus žodžius žurnalistams atkartojo Asta.

Situacija: socialiniuose tinkluose liejasi skundų lavina dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės. Rimvydo Ančerevičiaus / jp.lt nuotr.

Prisiminusi laiką prieš trejus metus, kai Jonui buvo įvestas stentas, dukra užsiminė, kad tada garbaus amžiaus vyrui esą buvo pasireiškę kone identiški simptomai, lydimi aukšto kraujospūdžio ir neadekvataus elgesio, bet laiku sureagavę gydytojai būklę stabilizavo ir Astos tėtis galėjo gyventi įprastą gyvenimą, kol praėjusių metų rugpjūtį sveikata vėl nepašlijo.

"Tėtis dvi savaites gulėjo ligoninėje ir buvo gydomas antibiotikais. Paskui man pasakė, kad prie jo reikia būti nuolat, ir paklausė, ar aš sugebėsiu. Pasakiau, kad ne, ir paklausiau, ar galima tėtį paguldyti į slaugos ligoninę, kol išsinuomosiu funkcinę lovą ir atsivešiu ją į namus. Kasdien telefonu bendraudavau su slaugos ligoninės personalu. Kurį laiką tėčio būklė buvo stabili", – kalbėdama apie 2020-ųjų rudens įvykius atviravo moteris.

Vis dėlto garbaus amžiaus vyrui netrukus prireikė deguonies, nes kraujagyslės esą užsikimšo visiškai. Asta sakė, kad šią žinią pranešusi slaugos ligoninės darbuotoja prasitarė, jog jos tėtį prieš kurį laiką jau buvo ištikęs insultas. "Verkdama paskambinau slaugos ligoninės direktorei ir paprašiau, kad su tėčiu leistų nors atsisveikinti. Gruodžio 8 d. nuvažiavusi pabuvau ten 10 min. Tėtis žiūrėjo į vieną tašką, gargaliuodamas. O gruodžio 9 d. man pranešė, kad jis mirė", – graudinosi moteris.

Tikisi bent atsiprašymo

Dar tėčiui esant gyvam, Asta bandė pateikti skundą Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl gydytojo T.Rudžio elgesio. Tačiau iš gydymo įstaigos atstovų esą sulaukė tik pastabos, kad skundo rašyti ji pati negali – tai padaryti turėtų pats Jonas.

"Apie Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojus negaliu pasakyti nieko blogo, bet Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje dedasi keisti dalykai. Norėčiau, kad ligoninės vadovai pasikviestų mane ir gydytoją T.Rudį, ir jis manęs atsiprašytų. Nemanau, kad aš viena skundžiuosi jo elgesiu, todėl norėčiau, kad gydymo įstaigos valdžia su T.Rudžiu pašnekėtų griežčiau ir įpareigotų jį elgtis kitaip. Pagrindinis mano priekaištas – neatsakingas požiūris į žmogų", – apmaudo neslėpė artimojo netekusi Asta.

Pateikė savo versiją

"Kauno diena" dėl šios istorijos kreipėsi į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Gydymo įstaigos atstovai teigė, kad Astos pateikta informacija esą yra netiksli ir klaidinanti.

"Minimo paciento apsilankymų mūsų ligoninėje metu buvo atlikti visi būtini tyrimai ir jų parametrai buvo normų ribose. (...) Gydytojų veiksmai buvo tinkami – nuodugniai ištyrė, išanalizavo paciento būklę, suteikė būtinąją pagalbą ir pateikė rekomendacijas dėl tolesnių paciento ir jo artimųjų veiksmų, siekiant išsaugoti paciento sveikatą. (...) Deja, nei tuo metu, nei vėliau pacientas ir jo artimieji nė karto nesikreipė į Šeimos gydytoją ar gydytoją kardiologą paciento ligos klausimais. (...) Paciento artimieji galimai neužtikrino tinkamos medikamentų vartojimo kontrolės. Tai patvirtina ir nevartotų antihipertenzinių medikamentų epizodai", – sakė gydymo įstaigos atstovas Vytautas Riaubiškis.

Pašnekovas pridūrė, kad gydytojo T.Rudžio ir Astos paaiškinimai apie vizitą Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje 2020-ųjų rugsėjo 2 d. esą kardinaliai skiriasi ir medikas neigia pretenzijoje pateiktus kaltinimus.

"Medicinos darbuotojai, įvertinę, kad pacientas dar nebuvo vartojęs vakarinio medikamento, tikslingai skyrė greito veikimo arterinį kraujospūdį mažinantį medikamentą. Paskyrus gydymą, arterinis kraujospūdis stabilizavosi. Gydytojas T.Rudys motyvuotai rekomendavo kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų pakoreguotas ir papildytas antihipertenzinis gydymas. Indikacijų paciento stacionarizavimui nebuvo, tačiau jo dukra reikalavo pacientą stacionarizuoti argumentuodama tuo, kad pati juo rūpintis negali, nes jam ryškėja demencijos požymiai, todėl yra reikalinga tinkama slauga ir priežiūra", – detalizavo V.Riaubiškis.

Po kelių dienų, rugsėjo 7-ąją, skubos tvarka Jonui atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, esą židininių pakitimų taip pat nenustatyta ir ūmios išemijos požymių nestebėta. Kalbėdamas apie garbaus amžiaus vyro gydymą II vidaus ligų ir I kardiologijos skyriuose nuo 2020-ųjų lapkričio 15 d., gydymo įstaigos atstovas aiškino, kad gydymas buvo teiktas dėl Jonui diagnozuotos nepatikslintos bakterinės infekcijos. Pabrėžta, kad Astos tėtis į I kardiologijos skyrių esą buvo paguldytas ne dėl kardiologinių indikacijų, o todėl, kad tuo metu tik šiame skyriuje buvo laisva vieta.

Su artimaisiais nebendravo?

Negi jie įsivaizduoja, kad aš neturiu ką veikti ir meluoju? Nesuprantu, kas jiems yra, ar jie tiek atbukę ir beširdžiai?

Įdomu tai, kad, V.Riaubiškio teigimu, Astos minėta gydytoja S.Vanagienė, II kardiologijos skyriaus vedėja, su kuria moteris teigė telefonu bendravusi kone kasdien, kol Jonas buvo gydytas Kardiologijos skyriuje, paciento esą nekonsultavo, negydė ir su artimaisiais nebendravo.

Pastaruosius žodžius žurnalistams patvirtino ir medikė. "Aš prie šito žmogaus gydymo neprisidėjusi. Tokio ligonio nežinau ir neatsimenu. Jis gulėjo visai kitame Kardiologijos skyriuje, kiek žinau iš mūsų administracijos. Čia yra du Kardiologijos skyriai ir ten visai kita vedėja. Pas mus tikrai jis negulėjo. Jis gulėjo I kardiologijos skyriuje", – akcentavo S.Vanagienė.

"Kauno diena" susisiekė su Jono dukra Asta pasitikslinti, ar ji nebus suklydusi, kai užsiminė, kad bendravo būtent su šia gydytoja ir iš jos išgirdo klausimą, kodėl Jonas į ligoninę nebuvo paguldytas anksčiau. Sužinojusi, kad ir Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai, ir S.Vanagienė bendravimą su ja tėčio sveikatos klausimais neigia, pašnekovė neslėpė nuostabos dėl tokio akibrokšto.

"Aš manau, kad su ja buvo rimtai pasišnekėta ir pasakyta, kad reikia taip kalbėti. S.Vanagienė yra labai gera gydytoja ir greičiausiai nebenori kištis į šį reikalą. Aš nekvaila, kad nežinočiau, su kuo šneku. Kai tėtį paguldė ir atsiliepė sesutė, pasakė, kad jį gydo pati skyriaus vedėja S.Vanagienė. Tada aš apsidžiaugiau galvodama, kad dabar reikalai pajudės. Man čia kvepia suktais dalykais... Blogai, kad aš tada nerizikavau eiti į Kardiologijos skyrių, tikrai būčiau pasakiusi jums, kad aš akis į akį su ja šnekėjau. Negi jie įsivaizduoja, kad aš neturiu ką veikti ir meluoju? Nesuprantu, kas jiems yra, ar jie tiek atbukę ir beširdžiai?" – svarstė moteris.

Ne viena kritikos strėlė

Neatsakingo požiūrio į žmogų klausimą Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pastaruoju metu kėlė ne tik Asta. Socialiniame tinkle "Facebook" kovą pasirodė dar vienos moters pasakojimas, kuriame taip pat akcentuota šios įstaigos darbuotojų žmoniškumo stoka – ypač vyresnio amžiaus pacientų atžvilgiu.

Paskelbtame įraše atskleisti šiurpą keliantys dalykai: slaugių riksmai ant silpnai besijaučiančios COVID-19 skyriuje gydytos garbaus amžiaus moters šiai paprašius palydėti į tualetą, retas personalo apsilankymas palatoje atnešant tik maisto ir nė lašo atsigerti. O situaciją per atstumą bandantiems gelbėti artimiesiems – pikti darbuotojų priekaištai, pasigirstantys telefono ragelyje paprašius, kad būtų išrašyti reikiami vaistai, arba kantrybės išbandymas, kai niekas neatsiliepia skambinant nurodytais numeriais. "Tai tik viena maža istorija, kurioje neabejotinai daug subjektyvumo, nes ji apie mano amžinąjį atilsį mamą... Bet tame skyriuje daug kažkieno tėvų, vaikų, artimųjų, kurie patyrė tai vakar, patiria tai šiandien, bet galbūt gali to nepatirti rytoj?!" – socialiniame tinkle pasidalytos istorijos pabaigoje rašė jos autorė.

Šio įrašo komentaruose netrūko ir daugelio kitų žmonių išsakytų asmeninių patirčių, bedant pirštu į piktžaizdes Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. "Nežinau, kas labiau skauda: ar kad artimieji mus palieka, ar kad jie palieka mus tokiu būdu su tokiomis gyvenimo ir mirties akimirkų patyčiomis. Daugybę kartų mintyse prakeikiau kiekvieną gydytoją ir pseudoslaugę, kurie buvo sutikti kelyje pakeliui į mirtį šioje ligoninėje. Užgesome kančiose ir juodžiausio gyvuliškumo realybėje. O likučius susirinkome juoduose šiukšlių maišuose koridoriuje – taip ligoninė išlydi savo pacientus", – atviravo Justas.

"Panevėžio ligoninė mūsų dabar jau amžinąjį atilsį senelį išgrūdo viduryje nakties lauk su sulaužyta koja, nes nematė reikalo ir prasmės suteikti net būtinosios pagalbos. Nežinau, kas per žvėrys ten dirba", – prisiminė Ramunė.

"Per pirmąjį karantiną identiška situacija buvo uošviui – Laimo liga, didžiuliai skausmai, aštuonios greitosios, ir iki to laiko, kol šeimos nariai oficialiai nepateikė skundo į Sveikatos apsaugos ministeriją, – buvo nulis emocijų! Tik privačioje laboratorijoje atlikę mokamus tyrimus ir išsiaiškinę bėdą, galiausiai sulaukėme racionalaus gydytojų dėmesio", – rašė Mindaugas.

"Esu girdėjusi šiurpių pasakojimų apie ten dirbančių slaugytojų darbą ir nesiskaitymą su ligoniais. Niekada nevažiuočiau į ligoninę, nes dabar nėra kuo pasitikėti – nei tyrimais, nei priežiūra, nei gydymu. Vienu dalyku gali būti tikras – kad numarina kaip valkataujantį gyvūną. Ar tik ne tokia dabar daugumos gydančiųjų nauja Hipokrato priesaika?" – piktinosi Regina.

"Pati tai patyriau po stuburo operacijos – kai parą negalėjau judėti, buvo ir tokių medicinos darbuotojų, kurie atėjo manęs pažiūrėti į palatą tik po penkių valandų. Čia neveikė iškvietimo mygtukas. Bet buvo ir gerų medicinos darbuotojų – joms tik ačiū galiu pasakyti. Įsivaizduoju, kai ligoninėje guli vyresnio amžiaus žmonės, ne visiems jie rūpi", – reziumavo prie įrašo komentavusi Jūratė.

Išgirdęs apie ne vieną kritikos strėlę, tenkančią Respublikinei Panevėžio ligoninei, gydymo įstaigos atstovas V.Riaubiškis pareiškė, kad žmonės linkę tikėti nuogirdomis. Paklaustas, ar per karantiną ligoninėje deramai rūpinamasi tiek COVID-19 ligoniais, tiek kitų skyrių pacientais – jie pamaitinami, pagirdomi ir panašiai, pašnekovas tepasakė, kad padėti pacientams, kurie patys negali pavalgyti, atsigerti, apsitarnauti – viena iš daugelio ligoninės personalo pareigų.

Užsiminus apie pacientų artimųjų pastabas, kad dažnai jiems nepavyksta prisiskambinti ligoninės kontaktiniais telefonais ir ne visada malonų personalo bendravimą atsiliepus, V.Riaubiškis teigė, kad "kartais gauname tokių nusiskundimų". Tačiau akcentavo padidėjusius skambučių į gydymo įstaigas srautus, su kuriais esą ne visada tinkamai susitvarko telekomunikacijų bendrovės. Kaip paaiškėjo, pokalbiai net neįrašomi.

"Mūsų ligoninė, siekdama taisyti esamą situaciją, vykdo projektavimo ir pasiruošimo darbus, siekdama įdiegti savo skambučių centrą ir taip išspręsti šią problemą. Įdiegus šią sistemą, kartu bus išspręstas ir personalo pokalbių su pacientų artimaisiais įrašymo klausimas", – tikino jis.

Rašyti komentarą
Komentarai (42)

Xxx

Ir kaip nebijo tokie daktarai taip elgtis??,jug landa turi du galus....

jlklkl

tai vat kaip atrodo žmonių gydymas, kai gydytojai yra paliekami be kontrolės. Padėtis jau tapo katastrofiška, ligoniai jau bijo kreiptis pas gydytojus ne tik dėl galimo pavojaus užsikrėsti coona, bet ir daktarų abejingumo, neatsakingumo, įžūlumo ir baimės būti nugydytam.

Ontė

Jei žmogus turi ansvorį, tai jo kraujo spaudimas bus virš normos. Žmonės iš šeimos gydytojų gauna vaistų receptus. O kraujo spaudimo matuoklis kiekvienoje šeimoje būtinas ir ne vienas. Kiekvieną dieną matuoji kraujo spaudimą ir priklausomai nuo jo dydžio dozuoji vaistus. O vaistų gali būti kelių rušių, jei juos vartoji 10 metų. Mano draugų tarpe yra tokių, kurie yra kūdi, ansvorio neturi, bet kraujo spaudimas aukštas. Vartoja vaistus kiekvieną dieną. Vaistų vartojimas apsaugo nuo insulto, infarkto. Jei jaučiasi širdelė, reikia imti siuntimą pas kardiologą. Aš susitvarkiau kraujo spaudimą, numetęs 20 kg svorio ir padidinęs fizinį aktyvumą.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS