TĖVAI APIE NEPAKELIAMĄ KARŠTĮ MOKYKLOSE: KODĖL MES LEIDŽIAME TYČIOTIS IŠ VAIKŲ?

Dėl kuris laiko tvyrančio svilinančio karščio tik kelios mokyklos stabdo ugdymo procesą, kai kurios trumpina pamokas. Dalijamės grupės tėvų atsiųstu laišku, kuriame jie išdėsto savo poziciją.

„Nejaugi niekam nekyla minčių dėl prailgintų mokslo metų? Juolab kad ir oras pasitaikė visai „ne moksliškas“.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius garsiai aiškina, kad pamokos neturi vykti esant karščiui, jei nėra sudarytų sąlygų. Jis siūlo užimti „kita veikla“ – kitaip tariant, „žaisti“ mokslo metus. Ministras kalba, kad ne visai tikslingas buvo mokslo metų pratęsimas, tam nepasiruošta. Mokslo metų „žaidimas“ vyksta jau nuo gegužės pabaigos, kuomet prasidėjo patikros ir egzaminai, pamokos nebėra kokybiškos. Tai po pietų prasideda, tai vaikai išvyksta kur nors, tai pamokos sutrumpintos, tai kokių nors pamokų nėra... Tiek ministras, tiek mokytojai mato ir supranta, kad mokslo metų pratęsimas buvo nelogiškas. Viena ministrė išleido įsakymą, tačiau jos nebėra, o niekas nepasikeitė.

Lengviausia ištarti, kad nebūtinai mokslo metus mokyklos turi baigti birželio 21 d. Tai ar ministras neturi pilietinės drąsos pagaliau konkrečiai pasakyti, kad mokslo metai baigti? Dabar vienos mokyklos nusprendė mokslo metus baigti nuo birželio 14 d., kitos vaidina labai rimtas įstaigas ir užduoda rašyti testus. Trečios veža vaikus į ekskursijas už tėvų pinigus, dar kitur jau kurį laiką per pamokas mokiniai žiūri filmus. Tačiau yra ir tokių mokyklų, kuriose tėvai turi parašyti sutikimus, kad vaikai gali eiti per karščius į mokyklą.

Kodėl mes leidžiame tyčiotis iš savo vaikų?

Šiais metais didžiausias šokas ištiko penktokus, nes dar pernai jie mokėsi iki birželio 1 dienos, o dabar – trimis savaitėmis ilgiau. Ar negalima buvo padaryti pereinamojo laikotarpio? Didžioji mūsų, tėvų, ir jūsų, valdančiųjų, dalis mokslo metus baigdavo gegužės 25 d. ir nuo to kvailesni netapo. Kai prasidėdavo egzaminai, tai nuo tada – jokių mokslų. Dabar patikras parašo ir vaikai toliau, atseit, mokosi. Vaikai net girdėti apie mokyklą nebenori – mokykla tapo kankinimo būdu. Ar to siekiate, valdantieji?

Nesame nemąstančių būtybių banda, kuriai reikia aiškinti, kaip turime gyventi.

Birželis – gražiausias laikas judriems žaidimams gryname ore. Ilgėja vakarai, bet negali jais džiaugtis, nes žinai, kad vaikai turės anksti keltis ir keliauti į mokyklas. Girdėjau, kad yra tokių, kurie nešasi megztukus, pagalvėles, kad galėtų po galva ant suolo pasidėti...

Gal jums, valdantiesiems, reikėtų nepamiršti, kad ne iš dangaus nukritote, o mes jus išrinkome. Nesame nemąstančių būtybių banda, kuriai reikia aiškinti, kaip turime gyventi. Skubiausias ir svarbiausias klausimas dabar buvo – uždrausti gaminti vaikišką šampaną. Bet visai nesvarbu, kad kitais būdais vaikams apkartinama vaikystė. Ar Jūs galvojate, kad per šias prailgintas savaites vaikai gali išmokti visko, ko neišmoko per visus mokslo metus?

Kodėl lygiuojamės vis į kažką? Kodėl tų tėvų, kurie neturi kuo užimti vaikų per atostogas, problemas turi spręsti pačios mokyklos be papildomo finansavimo ir kitų vaikų sąskaita?

Norite prailginti mokslo metus? Pirmiausia sukurkite tam sistemą, skirkite finansavimą. Veiklos modulių gali būti įvairių – nuo edukacijų iki stovyklų. Pirmiausia reikia smarkiai padirbėti, o ne tiesiog paimti ir prailginti mokslo metus.

Kalbamės su draugais, kolegomis, piktinamės ir... tylime. Didžioji dauguma tėvelių ir, tikriausiai, visi vaikai tai puikiai supranta. Dabar esame buvusios ministrės priimtam įsakymui, nors ir matome šios situacijos absurdiškumą... Retorinis klausimas – ar mes galime kažką pakeisti?

Šie mokslo metai jau baigiasi. Ateis kiti metai, vėl bus tas pats? Ar pats blogiausias dalykas turėti vaikams vaikystę? Išvažiuoti pas senelius į kaimą, sodą, galų gale – išsimiegoti?“.

Portalas primena, kad švietimo ministras pirmadienį priminė, kad likusias dvi birželio savaites dėl karščių pamokos gali nevykti.

Ministro teigimu, ateinančias dvi savaites turėtų veikti lanksčiai ir atsižvelgdamos į orą, arba nevesti įprastų pamokų, arba jas trumpinti, vietoj jų organizuoti išvykas į gamtą, kūrybines erdves, muziejus.

Pirmadienį pranešta, kad apie pusė iš daugiau nei tūkstančio mokyklų Lietuvoje trumpina pamokas.