Eižėjantis ryšys

Papasakoti savo istoriją Rimvydas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nutarė ne todėl, kad nori mėgautis viešumu. Beveik trejus metus nematęs sūnaus nusivylęs vyras rankose laiko šūsnį teismų sprendimų, niekaip nepadedančių pakeisti situacijos.

„Trejus metus buvusi žmona piktybiškai neleidžia bendrauti su sūnumi, nuteikinėja prieš mane. Nei teismas, nei vaiko teisių tarnyba, nei policija nieko nepadarė, kad bendravimas su sūnumi vyktų. Dėl buvusios žmonos piktybiško elgesio ir teismo nutarčių nevykdymo baudžia sūnų ir mane“, – skausmingą situaciją pradeda pasakoti Rimvydas.

Poros santykiai iširo 2020 m. Sūnui tuo metu buvo treji. Oficialiai poros iširimą teismas patvirtino 2021 m. ir nustatė bendravimo su sūnumi tvarką. Skyrybos įvyko bendru sutarimu, todėl buvo sutarta, kad sūnus savaitę gyvens su vienu iš tėvų, kitą savaitę – su kitu, o gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama.

„Tačiau šios tvarkos nesilaikėme. Dažniausiai ketvirtadienio vakarą pasiimdavau sūnų iš darželio ir pirmadienį nuvesdavau į jį. Mama pasiimdavo pirmadienį ir tris vakarus praleisdavo su sūnumi. Ketvirtadienį – vėl aš. Vietoj vaiko pinigų buvome sutarę, kad mokėsiu už privatų darželį, kol atsiras vieta valstybiniame“, – gyvenimiškus sprendimus po skyrybų minėjo Rimvydas.

Dabar, teismo sprendimu, tėvas su sūnumi gali matytis kartą per savaitę po dvi valandas Vaikų gerovės centre „Pastogė“, dalyvaujant specialistui. Ar vaikui pakanka aštuonių valandų per mėnesį bendravimo su tėčiu? Kaip taip situacija kardinaliai pasikeitė, jei iš karto po skyrybų berniukas kone didesnę laiko dalį praleisdavo su tėčiu, o dabar aižėjančiam ryšiui atkurti jie susitinka dvi valandas per savaitę?

„Ne kiekvieną nustatytą kartą ir susitinkame. Kartą atvedė sūnų į „Pastogę“ ir, kaip vėliau paaiškėjo, juos atlydėjęs antstolis ėmė filmuoti susitikimą kone į veidą sukišęs kamerą. Nei prisistatė, nei paaiškino. Kai tokia aplinka, sunku tikėtis normalaus bendravimo. Paprieštaravau. Tada ji prikišo sūnui prie burnos diktofoną ir sako: tegul vaikas pasako, kad nenori bendrauti su tėvu, ir eime“, – įtampos, prieštaravimų persunktų situacijų ir susitikimų būta į valias. Anot Rimvydo, viso to priežastis – pinigai, o sūnus yra tapęs buvusios žmonos keršto įrankiu.

Smurto korta

Buvusios žmonos advokatės raginimas padidinti vaiko pinigus iki 450 eurų per mėnesį tapo tašku, nuo kurio situacija ėmė stipriai blogėti. 2022 m. atėjo žinia, kad jei su prašoma suma vyras nesutiks, bus kreipiamasi į teismą.

„Negalėjau sutikti, nes mano išlaidos vaikui buvo didesnės. Susitikome mediacijoje, bet ji nepavyko. Ginčas persikėlė į teismą, tačiau jau buvo pateikta ir nauja bendravimo su sūnumi tvarka – su tėvu vaikas gali matytis kas antrą savaitgalį“, – pasakojo Rimvydas.

Tuo laikotarpiu, kai, teismo sprendimu, tėvas kas antrą savaitgalį tegalėjo bendrauti su mažuoju, vyrui ne kartą teko išklausyti skaudžių sūnaus priekaištų: „Tu nemyli manęs“, „Tu nenori su manim būti“. „Sakiau, kad tai netiesa, o sūnus kartojo, kad jam taip mama sakė. Jaučiau, kad vaikas nuteikiamas prieš mane. Vaikui buvo aiškinama, kad aš jį vadinu invalidu ir panašiai, nors nieko tokio niekada nesu sakęs“, – prisiminė pašnekovas.

Vyras neslepė, kad kai kuriuos vaiko samprotavimus įrašinėjo. Vienas tokių buvo jo pasakojimas apie tai, kad girdėjo, kaip mama su močiute kalbėjo, jog, „kai baigsis teismas, niekada tavęs daugiau nematysiu“. Tai nutiko 2022-ųjų rudenį. Paskui buvusi žmona parašė pareiškimą policijai – esą Rimvydas smurtavo prieš vaiką. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po mėnesio jis nutrauktas, nes jokio smurto nebuvo.

„Gal ir užgavau netyčia žaisdamas, net ne užgavau, o įdrėskiau. Apklausiamas sūnus net negalėjo nurodyti vietos, kur buvo užgautas“, – Rimvydas įsitikinęs, kad smurto kortą buvusi žmona sukurpė sąmoningai.

Tačiau Kauno apylinkės teismas priėmė protu sunkiai suvokiamą sprendimą – nors ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką nutrauktas, nes paaiškėjo, kad nuotrauka su tariama mėlyne po akimi galimai suklastota, o vaikas net negali nurodyti, į kurią akį tariamai buvo užgautas, Rimvydui buvo uždrausta matytis su vaiku. Argumentuota, kad pareiškimą pateikusi berniuko mama dar turi galimybę apskųsti sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

„Teismo psichologei sūnus pasakė, kad apie sumušimą jam liepė sakyti mama. Kitas teismas panaikino draudimą matytis su sūnumi ir nustatė pereinamąjį laikotarpį pasimatymus rengti „Pastogėje“. Tuomet aiškinta, kad vaikas nenori matytis, bet jis norėjo bendrauti, norėjo matytis ir su seneliais. Jis nuteiktas. Ar čia ne psichologinis smurtas? Ji ieškodavo priežasčių, kad tik nevestų vaiko į susitikimus, – telefonu gydytojai praneša, kad vaikas neva serga, o teismams to pakanka, nes gydytoja pažymėjo, kad serga. O kas tikrino, ar iš tikrųjų serga?“ – Rimvydas skaičiuoja, kad per trejus metus su sūnumi matėsi vos keletą kartų. Tad nieko stebėtino, kad tėvo ir sūnaus ryšys eižėja, o jei dar palaikymo komanda nuteikinėja vaiką, tikėtina, jam sunku atsilaikyti.

Prasmė: Temidė akla – ant popieriaus lapų sugulę teismų sprendimai nekeičia situacijos – tėvas ir sūnus nesimato. / B. Barausko nuotr.

Neveiksnūs organai?

Pasikalbėti su „Kauno diena“ sutiko ir buvusi Rimvydo žmona. Laikydamasis įstatymų, atskleisti šių žmonių tapatybių dienraštis negali. Skyrybos – sunkūs išgyvenimai ne tik tiems, kurie skiriasi. Labiausiai tokiose situacijose kenčia vaikai, jausdami tėvų mosuojamus kirvius. „Mūsų situaciją vadinčiau ne skyrybų byla, o neišgyventų skyrybų byla, – apibūdino Dovilė. – Teismas yra konstatavęs, kad vaiko ir tėvo ryšys yra visiškai nutrūkęs, todėl susitikimai turi vykti per institucijas vieną kartą per savaitę. Psichologui pateikus rekomendacijas, gali vykti tolimesni susitikimai pagal teismo nustatytą grafiką.“

Moteris patvirtino, kad sūnų į „Pastogę“ susitikti su tėčiu atveža neperiodiškai. Esą vaikas kategoriškai atsisako vykti į susitikimus, o jei pavyksta su juo gražiai susitarti, kad nuvyktų, jis atsisako bendrauti: „Aš, kaip vaiko įstatyminė atstovė, veikiu pagal vaiko interesus, o ne prieš juos.“

Dovilė įsitikinusi, kad sūnus su tėčiu nenori matytis dėl patirto smurto, nepaisant, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Esą tyrimas nutrauktas dėl to, kad penkerių metų vaikas nesugebėjo pasakyti tiesioginės tyčios apibrėžimo.

„Niekas nežiūrėjo į vaiko interesus. Žiūrėjo į tai, kuo apsirengęs tėtis, o jis apsirengęs firminiais drabužiais. Net nebuvo pritaikytos kardomosios priemonės, – rėžė Dovilė. – Pagal tuometę tvarką jis turėjo pasiimti vaiką. Skambinau vaiko teisių specialistams, klausiau, kuo gali padėti, nes, nepaisant buvusio smurto, tėvui nėra skirta jokių kardomųjų priemonių. Vaiko teisių specialistai patarė kreiptis į policiją. Paskambinu į policiją, jie sako, kad ką nors padaryti gali tik vaiko teisių apsaugos specialistai. Vėl skambinu jiems, klausiu, kas bus atsakingas, jei išleisiu vaiką su tėvu ir nebesusigrąžinsiu. Man sako: jūs tėvai, jūs ir atsakingi“, – dėstė Dovilė.

Moteris liejo nuoskaudas, kad nuo pat skyrybų pradžios vaikas esą patiria psichologinį ir fizinį smurtą iš buvusio vyro ir jo šeimos pusės: „Kai man reikėjo pagalbos, vaikų teisės vaiko interesų visiškai negynė. Kiek apskritai bendrauju su institucijomis, su vaikų teisių apsaugos specialistais, tai visiškai neveiksnus organas, visiškai neužtikrinantis vaiko interesų, mano manymu, daugiau paisantis tėvo interesų.“

Tėvo ir sūnaus susitikimus centre „Pastogė“ Dovilė vadina komplikuotais dar ir todėl, kad į juos atvykęs buvusio vyro tėvas, sūnaus senelis, filmuoja vaiką. Vaikas esą bijo. Tokį senelio akibrokštą moteris tikina užfiksavusi, t. y. pati filmavo. Dovilė kone kiekvieną savo teiginį palydi fraze „yra filmuota medžiaga“.

Tačiau pokalbis pasisuko netikėta linkme. Moteris pareiškė norinti charakterizuoti visą buvusio vyro šeimą. Paprašyta nesiplėsti ir grįžti prie pasakojimo apie vaiką, savo ir buvusio vyro santykius, apie tai kodėl nevykdomi teismų sprendimai, pagal kuriuos tėtis turi matytis su sūnumi, moteris supyko, nes nutarė, kad toks prašymas reiškia subjektyvumą ir šališkumą jos buvusiam sutuoktiniui.

Teismas visais būdais siekia pasunkinti nutarties vykdymą ir pateisina jo nevykdymą.

Svarbiausia – vaikas

Ši istorija apie mažą berniuką, kuris kito tėčio savo gyvenime neturės, ir apie tėtį, kuris nori dalyvauti savo sūnaus gyvenime. „Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir nesvarbu, kaip susiklostė suaugusiųjų santykiai, vaikui jie išlieka svarbiausi žmonės gyvenime. Derėtų atminti, kad draudimas ar bandymas trukdyti vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų ne tik pažeidžia vaiko teises, bet ir daro didžiulę emocinę ir psichologinę žalą. Tai gali sutrikdyti vaiko raidą ir iš esmės gali turėti įtakos visam tolesniam jo gyvenimui“, – pastebi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deivydas Aidukas.

Skyrybas išgyvenančių porų situacijos yra labai skirtingos: nuo taikių sutarimų iki metų metais besitęsiančių teisminių ginčų, kai pažeidžiamiausias tampa vaikas. Nors vaiko teisių gynėjai pastebi, kad tėvai vis atsakingiau žiūri į vaiko jausmus, stengiasi padėti išgyventi permainas, visgi kartais prireikia pagalbos norint svarbius klausimus išspręsti taikiai.

„Vaiko teisių gynėjų praktika rodo, kad bene dažniausiai pagalbos, kaip ir minimu atveju, prireikia dėl bendravimo su vaiku. Kiekvienu atveju reaguojame ir aiškinamės aplinkybes dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kalbamės su tėvais, išklausome vaiką ir vertiname vaiko situaciją šeimoje. Tad vaiką tokie tėvų nesutarimai paliečia kaskart ir dėl tėvų negebėjimo arba nenoro rasti taikius sprendimus labiausiai nukenčia būtent vaikas. Be to, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus, naudojamas kaip įrankis įrodymams rinkti“, – tęsia D. Aidukas.

Anot vedėjo, kartais nutinka, kad pats vaikas atsisako bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu arba mama. Dažniausiai vaikas taip atsiriboja nuo įtampą ir negatyvius išgyvenimus keliančios aplinkos. Kartais ryšys nusilpsta dėl skyrium gyvenančio vieno iš tėvų sąmoningo atsiribojimo nuo vaiko, kartais jis pradeda eižėti vienam tėvui menkinant kitą vaiko akivaizdoje ir pan.

„Tokią teisę vaikas turi ir minimoje situacijoje viena iš įvardytų aplinkybių egzistuoja. Pokyčiui visų pirma reikia pačių tėvų valios. Abu tėvai turi veikti darniai, bendrais veiksmais stengtis atkurti ryšį su vaiku, užtikrinti vaikui priimtiną, emociškai saugų bendravimą, – tėvystės įpareigojimą brandai pabrėžia D. Aidukas. – Vaikui reikalinga ir mama, ir tėtis, todėl, emocijas ir ginčus palikę nuošalyje, tėvai turi ieškoti geriausių sprendimų visų pirma dėl vaiko. Norėtųsi matyti tėvus renkantis tik vieną skyrybų scenarijų – brandų ir atsakingą vaiko atžvilgiu.“

Abejingumas ar neįgalumas?

Rimvydo pastangos matytis su sūnumi niekaip netelpa į brandų ir atsakingą vaiko atžvilgiu skyrybų scenarijų. Ginčai sprendžiami Kauno, Klaipėdos teismuose. Vyras nesupranta: kodėl, kai nevykdomi teismo sprendimai, t. y. nesudaromos galimybės matytis su sūnumi, jo skundai dėl baudos skyrimo buvusiai žmonai, prašymai pakeisti bendravimo tvarką su vaiku lieka it vėjai tyruose.

„Teismo psichologė aiškiai pasakė, kad vaikui padarytas poveikis, kad vaikas kalba vien suaugusiųjų žodžiais ir savo nuomonės neišreiškia, vaikas net nepalaiko akių kontakto, sėdi ir bando prisiminti, ką jam reikia pasakyti. Jam suformuotas naujas šeimos modelis, kuriame senas tėtis nebereikalingas, vaikas priklauso nuo kitos šalies, su kuria jis dabar gyvena, t. y. nuo mamos. Ir teismas vis tiek palieka galioti šį sprendimą – pasimatymai su sūnumi turi vykti kartą per savaitę, kurie, kaip supratote, nevyksta, o jei kreipiuosi į teismą dėl baudos skyrimo, kad jo motina neatvedė sūnaus, teismas sako, kad bauda nebus veiksminga priemonė, nes jau kartą buvo skirta ir vis tiek ji neatveda vaiko į susitikimus. Tai kas tada veiksminga?“ – sako aklavietėje atsidūręs Rimvydas.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistai teismą informavo, kad, norint atkurti tėvo ir sūnaus ryšį, reikėtų organizuoti daugiau susitikimų. Be to, vaikui būtina užtikrinti psichologo konsultacijas, nes pasitaikė atvejų, kai mama tiek individualių vaiko konsultacijų metu, tiek vykstant sūnaus susitikimui su tėvu, prie pat susitikimo patalpos durų klausėsi, kas vyksta. Rekomenduota, kad ji sūnaus lauktų toliau nuo susitikimo vietos.

Tačiau ir psichologės, ir centro „Pastogė“ pastebėjimai liko tik įrašais byloje, neturinčiais jokios įtakos. Vaiko teisių apsaugos specialistų teismui pateiktoje išvadoje kalbama, kad „ieškovė elgiasi piktybiškai, nebendradarbiauja su specialistais, nepriima pagalbos, akivaizdžiai išreikšdama nenorą dėl vaiko bendravimo su tėčiu“.

Oficialiai skelbiama, kad tais atvejais, kai antrajam iš tėvų kliudoma bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, galima gauti iš teismo vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, gali būti skiriama bauda iki 300 eurų.

Rimvydas sako jau ėjęs šiuo keliu. Skirtos baudos neturėjo jokios įtakos susitikimų su sūnumi periodiškumui užtikrinti. Be to, antstolio paslauga kaskart kainuotų 200 eurų. Vyras stebisi, kad teismui visiškai nesvarbu, ar priimti sprendimai vykdomi.

„Jeigu vaiko neatves, galbūt pavyktų iš jos prisiteisti tas išlaidas, bet jeigu pradėtų atvesti žinodama, kad antstolis fiksuos, turėčiau susimokėti po 800 eurų per mėnesį be jokios galimybės atgauti pinigus. Teismas visais būdais siekia pasunkinti teismo nutarties vykdymą ir pateisina jo nevykdymą. Nors pateiktose centro „Pastogė“ išvadose aiškiai parašyta, kad sūnaus į susitikimus motina neatveda ir apie neatvykimą neinformuoja“, – teigė Rimvydas