Bankrutuojančios bendrovės „Trinyčiai“ administratorius Jonas Mikalainis teigia, kad spaudoje pasirodę pranešimai apie tai, kad „Trinyčių“ veiklą tęs bendrovė Baltijos verpimo centras kol kas neturi realaus pagrindo. Yra pagrįstų įtarimų, kad Baltijos verpimo centras yra nemoki bendrovė.

Lapkričio 19 dieną žiniasklaidoje buvo išplatintas pranešimas, kad „Trinyčiai“ išnuomojo patalpas bei dalį įrenginių kitam gamintojui – Baltijos verpimo centrui, kuris pasirengęs tęsti bankrutuojančios bendrovės veiklą. Pranešime buvo cituojami buvusios „Trinyčių“ generalinės direktorės Daivos Urbonienės žodžiai, kad „dalis “Trinyčių” darbuotojų bus atleisti pagal bankroto procedūrą, o dalis perėjo dirbti pas verslą perėmusį gamintoją. Atsiskaitymo klausimai su jais bei kitais kreditoriais bus sprendžiami kreditorių susirinkime“.

Pasak D.Urbonienės, „naujasis verpalų gamintojas perėmė ir “Trinyčių” rinką - jis verpalus tiekia į Angliją, Prancūziją, Skandinavijos ir Baltijos šalis“.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo “Trinyčiams” įsigaliojo rugpjūtį, jos administratoriumi paskirtas bendrovės “Vermosa” atstovas Jonas Mikalainis. Pastarasis „Klaipėdai“ teigė, kad planai Baltijos verpimo centrui tęsti „Trinyčių“ veiklą yra visai neaiškūs, nes nuomininkai keletą mėnesių nevykdo sutarties įsipareigojimų. Baltijos verpimo centras neatsiskaitė už patalpų ir įrenginių nuomą už spalio ir lapkričio mėnesius, o pagal sutartį jau turėtų mokėti pusę nuomos sumos ir už gruodžio mėnesį.

Baltijos verpimo centras yra didžiausias „Trinyčių“ nuomininkas, tačiau šios bendrovės finansinės problemos gali skaudžiai atsiliepti ir kitiems nuomininkams. Galima tik įsivaizduoti, jeigu bendrovei bus nutrauktas elektros energijos, vandens tiekimas. „Trinyčiuose“ jau dabar atjungti visi fiksuoto ryšio telefonai.

J.Mikalainio žiniomis, Baltijos verpimo centro šeimininkai turi problemų ir su muitine, nes į Lietuvą įvežę savo įrenginius dar neatsiskaitė su šalies muitine. Muito suma viršija net 150 tūkst. litų. Baltijos verpimo centrui yra kliūčių iš Lietuvos išvežti pagamintą produkciją.

J.Mikalainis pasakojo, kad bankroto įstatymas numato labai griežtas ir aiškias taisykles, kaip turi elgtis, kokius sprendimus gali priimti bankroto administratorius. Iki pirmojo „Trinyčių“ kreditorių susirinkimo, kuris vyks gruodžio 11 dieną, neįmanoma priimti sprendimų, kurie dar labiau didintų bankrutuojančios bendrovės skolas.

Teismas jau patikrino ir patvirtino kreditorių reikalavimus. Kaip teigė J.Mikalainis, tarp didžiausių „Trinyčių“ kreditorių yra Vilniaus bankas, bendrovė „Utenos trikotažas“, darbuotojams bendrovė liko skolinga apie milijoną litų. Dalį pinigų buvę „Trinyčių“ darbuotojai gaus iš Garantinio fondo, likusią dalį – pardavus bendrovės turtą ir atsiskaičius su kreditoriais.