TRIUKŠMADARIŲ LAUKIA SUNKŪS LAIKAI: BUS DAUGIAU KONFLIKTŲ?

Beveik keturiskart didesnės baudos gyventojams bus išrašomos ne tik už garsią muziką, bet ir dainavimą, šūkavimą ar net švilpimą. Griežtesnės baudos įsigalios iškart, jei jas pasirašys prezidentas. LNK reportaže kalbinti verslininkai sako, kad didesnės baudos taps pretekstu piktybiškai terorizuoti verslą.

Vieni ieško linksmybių, o kiti – ramybės. Problema tik ta, kad toje pačioje vietoje, pavyzdžiui, senamiestyje.

„Jeigu tau patinka tekantis vanduo, tai tu ieškosi namo prie upės. Jeigu tau patinka šurmulys ir lauko kavinės šalia, tai tu tikrai ieškosi savo gyvenamojo būsto kažkur centre“, – svarstė šių pakeitimų logiką „Materialistės“, „Bardako“, „Sanatorijos“ ir „Dirigentų“ bendrasavininkas Mantas Puodžiūnas.

Tačiau Seimas stojo ramybės šalininkų pusėn – padidino baudas už triukšmą viešose vietose, pavyzdžiui, už šūkavimą, švilpimą, garsų dainavimą, grojimą muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais, taip pat už triukšmavimą vakare ir nakties metu namuose bei įvairiose įstaigose, pavyzdžiui, baruose.

„Valstietiško tipo draudimas. Panašiai, kaip rūkymas balkonuose – draudimą įvedė, Seimo nariai pasiplojo sau per petį kokie jie protingi ir kaip viską gali sureguliuoti, bet kas norėjo, tas ir toliau rūko“, – kritiškai pataisas vertino ir Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.

Gyventojai vienbalsiai dėl to taip pat nesutaria.

„Gyvenimas nuslops. Mažiau pramogų, mažiau žmonėms džiaugsmo“, – sakė jaunas vilnietis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Aš už, kad būtų griežtesnės, kad žmonės būtų supratingesni. Reikia gyvent taikiai, vieniems kitus suprasti. Yra mažų vaikų, yra senų žmonių, kurie nori pailsėti po darbų. Kad būtų saikingai“, – įstatymo pataisoms pritarė senjorė.

„Gal kokia garso izoliacija padėtų. Bet vėlgi, jaunimas nori vasarą ir lauke pasėdėti. Manau, kad jeigu žmonės čia įsigijo butą, tai jie turėtų suprasti, kad čia bus triukšmo“, – komentavo kita kalbinta praeivė.

Už triukšmavimą gyventojai būtų baudžiami nuo 80 iki 200 eurų. Vadinasi, minimali bauda didėja keturis kartus.

„Pastebėtina, kad šiuo metu baudos yra nepaveikios, nes paprastai yra skiriama tik pusė minimalios baudos dydžio, kas yra viso labo dešimt eurų. Tokiu būdu policija yra atitraukiama nuo kitų, svarbesnių klausimų. Atvažiuoja, surašo protokolą, gaištamas laikas“, – komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Mindaugas Skritulskas.

Tačiau įmonių vadovams, kurių patalpose triukšmaujama, teks atseikėti nuo 200 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – ir iki 400 eurų. Nepaisant to, verslininkai sako, kad ne baudų dydis čia bėda. Esą, šiuo metu nėra jokios aiškios sistemos, pagal kurią būtų galima veikti, o policija į iškvietimą atvyksta net neturėdama garso matavimo įrangos.

„Čia kaip sustabdyti žmogų už greičio viršijimą, kitam žmogui paskambinus ir pasakius „turbūt greit važiuoja“, – ironizuodamas pavyzdį pateikė M. Puodžiūnas.

„Ir dar prideda didesnių baudų. Rezultatas bus daugiau konfliktų, o ne mažiau“, – papildė jį Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas.

„Galiu pasakyti, kad atsakomybei kilti už viešosios tvarkos sutrikdymą nereikia jokių garso lygio matavimų, užtenka nustatyti faktą, kad buvo sutrikdyta asmens ramybė, poilsis arba darbas“, – kaip veikia įstatymas pakomentavo Vilniaus policijos komisariato atstovas Jevgenijus Liepis.

Jeigu bus daugiau skundų dėl triukšmo, daugiau didelių baudų – daugiau barų turės pasiduoti ir užsidaryti.

Verslas baiminasi, kad didesnės baudos taps pretekstu gyventojams koneveikti verslą.

„Jeigu bus daugiau skundų dėl triukšmo, daugiau didelių baudų – daugiau barų turės pasiduoti ir užsidaryti“, – galimus padarinius vertino M. A. Haroldas.

Esą miestas bus nebepatrauklus investuotojams, jaunimui, turistams ir galų gale virs provincija, kurioje nebus ką veiki.

„Tas efektas matomas Anglijoje, Airijoje, Australijoje, visur kitur, kur bando didinti baudas“, – realius pavyzdžius pateikė M. A. Haroldas.

„Pykčio išreiškė ir gyventojai, kurie negali miegoti, kuomet yra triukšmas ir trečią valandą nakties. Pavyzdžiui, J. Basanavičiau g., Palangoje, yra sulaukiama netoli 500 policijos iškvietimų“, – teigė konservatorius M. Skritulskas.

Verslininkai sako, kad tokiose pasilinksminimų vietose, kaip Vilniaus gatvė sostinėje, Žvejų gatvė Klaipėdoje ar J. Basanavičiaus g. Palangoje, apskritai neįmanoma nustatyti, kuris baras ar naktinis klubas kaltas dėl triukšmo.

„Labai sunku atskirti iš dvylikos barų, kuris piktnaudžiauja ir tiesiog yra kaip burtų keliu duriama pirštu“, – sakė M. Puodžiūnas.

Tačiau M. Skritulskas pateikė verslininkams pasiūlymą: „Yra tam tikrų zonų, kur nėra aplinkui gyventojų ir galima triukšmauti į valias, nes nebūtų, kas skundžiasi.“

Policija skaičiuoja, kad Vilniuje keliamas triukšmas šiemet sudaro viso labo 2 proc. visų administracinių nusižengimų.