Trylika savivaldybių dar neturi laikinųjų globėjų | KaunoDiena.lt

TRYLIKA SAVIVALDYBIŲ DAR NETURI LAIKINŲJŲ GLOBĖJŲ

Nuo kitų metų sausio 1-osios įsigalios teisės aktai, drausiantys ilgalaikį vaikų apgyvendinimą globos institucijose, tačiau net 13 savivaldybių vis dar neturi nė vieno budinčio globotojo, kuris užtikrintų vaikui laikinąją globą.

Alytaus r., Anykščių r., Druskininkų sav., Kauno r., Kretingos r., Palangos sav., Prienų r., Radviliškio r., Utenos r., Varėnos r., Jonavos r., Neringos, Rietavo savivaldybės neturi nė vieno budinčio globotojo. savivaldybės neturi nė vieno budinčio globotojo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės teigimu, nepaisant raginimų, šios savivaldybės išlieka pasyvios ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus.

Laikinoji globa budinčių globotojų šeimoje – viena iš laikinosios globos formų, taikoma tais atvejais, kai nesaugioje aplinkoje augantiems vaikams nustatomas apsaugos poreikis. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Krizės šeimoje atveju vaiko teisių specialistai visų pirma ieško giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų.

„Ir tik tokių asmenų neradus, ieškoma fizinių asmenų arba globos centre paslaugas teikiančių budinčių globotojų“, – sakė A. Marčiukaitienė.

Ir tik tokių asmenų neradus, ieškoma fizinių asmenų arba globos centre paslaugas teikiančių budinčių globotojų.

Jei nėra vaiko giminaičių ar asmenų, su vaiku susijusių emociniais ryšiais, taip pat, jei savivaldybėje nėra pasirengusių globoti be tėvų globos likusį vaiką ar globos centre paslaugas teikiančio budinčio globotojo, iš nesaugios aplinkos paimti vaikai apgyvendinami vaikų globos institucijoje ar dar blogiau – gydymo įstaigoje. Tokie laikino apgyvendinimo sprendimai neatitinka geriausių vaikų interesų.

Vaikas, netekęs tėvų globos, patiria sudėtingų išgyvenimų, neretai būna sutrikęs jo prieraišumas, todėl kiekvieno globos centro misija turėtų būti užtikrinti visokeriopą pagalbą šiam vaikui, atitinkančią individualius jo poreikius, ypač – vaiko teisę augti ir vystytis šeimoje.

Kol vaikui nustatyta laikinoji globa, šeimai yra inicijuojama pagalba. Pirmiausia – mobiliosios komandos darbas su šeima, paskirtas atvejo vadybininkas sudaro pagalbos šeimai planą, kuris reguliariai peržiūrimas, specialistai vertina pokyčius bei sprendžia, ar vaikams jau saugu sugrįžti į biologinę šeimą, t.y. aiškinamasi, ar vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei. Svarbiausia užtikrinti, kad vaikai grįžtų tik į saugią aplinką ir būtų išvengta pakartotinio vaiko paėmimo.

Iš viso šiemet nustatyta apie 1000 laikinosios globos atvejų, iš kurių apie 270 vaikų jau sugrįžo į šeimas.

Šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek daugiau nei 170 budinčių globotojų, kurių namuose laikinai įsikūrė per 300 vaikų.

Norint tapti budinčiu globotoju, pirmiausia reikėtų pateikti prašymą gyvenamosios vietos savivaldybėje. Tarnyba atliktų asmens pradinį vertinimą, aiškindamasi, ar nėra teisės aktuose nustatytų kliūčių, dėl kurių asmuo negalėtų vykdyti budinčio globotojo veiklos. Gavus teigiamą vertinimą, asmuo siunčiamas į Globėjų (rūpintojų), įtėvių, budinčių globotojų ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų (GIMK) mokymus, pagal Pagrindinę ir Specializuotą GIMK programos dalis. Po šių mokymų jam parengiama išvada dėl pasirengimo būti budinčiu globotoju. Išvada rengiama atsižvelgiant į penkis pagrindinius asmens gebėjimus: gebėjimą užtikrinti saugią vaikui aplinką ir vaiko fizinių poreikių tenkinimą, gebėjimą tenkinti vaiko poreikius bei kompensuoti raidos sunkumus, gebėjimą užtikrinti vaiko ryšius su jo biologine šeima, gebėjimą suteikti vaikui pagalbą užmegzti saugius ir patvarius ryšius bei gebėjimą bendradarbiauti sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.

Nuo ateinančių metų, kai įsigalios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, budintiems globotojams pokyčių nebus, tačiau atsinaujins globos organizavimas, daugiau dėmesio bus skiriama biologinės šeimos stiprinimui – numatyta vaiko laikinoji priežiūra, kurios metu nesaugioje aplinkoje atsidūręs vaikas nebus iš karto atskiriamas nuo šeimos, o šeimos ar šeimai artimų asmenų namuose kartu su vaiko tėvų nurodytu asmeniu bus užtikrinamas vaiko saugumas. Tuo atveju, jei vienas iš vaiko tėvų (ar abu tėvai) nesusitaria su giminaičiais, su vaiku emociniais ryšiais susijusiais asmenimis ar kitais asmenimis, dėl vaiko laikinosios priežiūros atlikimo, vaiko laikinoji priežiūra organizuojama apgyvendinus vaiką kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichologiniam saugumui, savivaldybės socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS