Visai neseniai, I. Adomavičiui dar einant kultūros ministro pareigas, iš jo vadovaujamos ministerijos buvo išnešta Ukrainos vėliava, nuskambėjo kontroversiška jo mintis, kad reikėtų mažinti finansavimą gynybai, partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis apie protestuojančius kultūros bendruomenės atstovus retoriškai klausė, ar jie yra sukūrę ką nors reikšmingo, kalbėjo, neva iš kai kurių pareigų pasitraukusius kultūros specialistus lengvai pakeis kiti, stebėjosi, nejaugi Knygų mugė yra toks svarbus renginys.
D. Makarovai tokios kalbos kelia nuostabą, nes, pasak jos, kultūra – visa ko pagrindas, tą galėtų patvirtinti bet kuris ukrainietis, kuris, norėdamas bent akimirkai užmiršti karo baisumus, eina į teatrą arba koncertą. O vėliavos pašalinimas iš ministerijos, I. Adomavičiaus negalėjimas atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas, ir teiginiai, neva į klausimą, kas Ukrainai būtų pergalė, gali atsakyti tik patys Ukrainiečiai, jai liudija, kad kovojanti Ukraina gali kliautis tik pati savimi.
Priešintis reikia bet kokiu atveju.
„Mes žinome, kad galime kliautis tik savo jėgomis, nes Europa žiūri į Ameriką, o su Donaldo Trumpo išrinkimu nebėra tikimybių, kad kas nors gerės. Nes yra tik kalbos, bet nėra rimtų darbų. Erdoganas numuša lėktuvą, kai jis septynias sekundes skrenda šalies teritorijoje, o čia dvylika minučių skrenda lėktuvas ar dronas, ir nieko. Jis galbūt neneša sprogmenų, bet gali būti skirtas žvalgybai, perduoti priešui visą informaciją“, – svarsto D. Makarova.
Ji sako, kad Europa privalo duoti tvirtą atkirtį, kitaip prasidės eskalacija.
„Priešintis reikia bet kokiu atveju. Gėris turi turėti kumščius“, – Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
D. Makarova jau ruošiasi grįžti į Kyjivą ir pasakoja, kad ukrainiečiai prisitaikė gyventi karo sąlygomis, tačiau, iš Ukrainos atvykus į šalį, kurioje nekrenta raketos ir dronai, nekaukia sirenos, irgi reikia prisitaikyti gyventi. Prisitaikymo laikas kaskart ilgėja.
„Prie ramybės irgi reikia prisitaikyti ir tas perdiodas ilgėja. Pradžioje buvo dešimt dienų, paskui dvidešimt, pernai metais – jau ilgiau nei mėnesį. Reikia adaptuotis, nustoti identifikuoti garsus kaip grėsmę. O kai grįžtu į Kyjivą, jau į pačią pirmą sireną reaguoju normaliai, nebėra šoko, nes tai jau tapo įprasta“, – pasakoja ji.
Reaguodama į I. Adomavičiaus kalbas, D. Makarova sako, kad labai gaila, jog buvęs kultūros ministras negali atsakyti, kas Ukrainai reikštų pergalę.
Žmonėms reikia kultūros atsipalaiduoti, atitrūkti nuo žiaurios kasdienybės.
„Jeigu Putinas tikisi, kad prašysime pasirašyti kapituliaciją, tai tikrai ne. Su kiekvienu raketos nukritimu, su kiekvienu miesto zonos apšaudymu žmonėse jau ne auga neapykanta, o didėja pasišlykštėjimo jausmas. Pasišlykštėjimo kaip šliužu. Žmonės pasiryžę kovoti. Ne kapituliacija, o pasipriešinimu“, – teigia D. Makarova.
Ji taip pat sako, kad ukrainiečiai puikiai supranta, ką kultūra reiškia valstybei karo metu.
„Mes tiesiog prisitaikėme gyventi karo metu. Ukrainiečiai mėgsta juoda humorą, mes juokaujame, kad Ukraina naktį gyvena kaip Afganistanas, o dieną kaip Monakas. Nes veikia teatrai, parduotuvės – kaip normaliame pasaulyje. Teatruose dabar anšlagas, bilietus reikia pirkti iš anksto. Žmonėms reikia kultūros atsipalaiduoti, atitrūkti nuo žiaurios kasdienybės“, – pasak D. Makarovos, lietuviai galėtų pasimokyti iš ukrainiečių požiūrio, kad kultūra yra esminis dalykas.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
