Už lietaus nuotekas gyventojai nemokės

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ siūlo apsispręsti, kas ateityje mokės už paviršinio vandens nuotekų tinklų priežiūrą, remontą: tik verslininkai bei savivaldybė ar dar ir gyventojai.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius pažadėjo, jog gyventojams nereikės mokėti už lietaus nuotekas.

„Kol kas ne visi uostamiesčio paviršinio vandens nuotekų tinklai prižiūrimi. Visai neaišku, kam priklauso prižiūrėti atvirus lietaus nuotekų griovius. Mes tik atkemšame pralaidas“, - sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.

Už paviršinio vandens nuotekų priežiūrą bendrovei „Klaipėdos vanduo“ moka tik komercinės įmonės. Vienas kubinis metras lietaus nuotekų verslininkams iš kišenės iškrapšto pusę lito.

Savivaldybė lietaus nuotekų tinklų remontui kasmet išleidžia per 200 tūkst. litų. Šiemet - 270 tūkst. litų.

Pasak generalinio direktoriaus, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ iš savivaldybės pinigų negauna. „Mes tik nurodome, kurios trasos yra remontuotinos. Savivaldybė samdo rangovus, kuriems moka už remontą“, - sakė L.Makūnas.

Anot jo, jei pasikeistų lietaus nuotekų tinklų priežiūros tvarka, tai savivaldybei tektų mokėti už bendrose miesto teritorijose esančių tinklų priežiūrą. „Mes galėtume net rekonstruoti trasas, o gautą pelną paliktume savivaldybei paviršinio vandens nuotekų tinklų plėtrai, valymo įrenginių statybai“, - sakė L.Makūnas.

L.Makūnas nėra apsisprendęs, ar reikėtų apmokestinti už lietaus nuotekas gyventojus. Meras R.Taraškevičius įsitikinęs, kad gyventojai už paviršinio vandens nuotekas nemokės.

Po vienerių metų pagal Aplinkos apsaugos ministerijos teisės aktus miestuose turi būti pastatyti lietaus nuotekų valymo įrenginiai.

Pasak L.Makūno, valymo įrenginiai turės būti ten, kur paviršinės nuotekos subėga į atvirus vandens telkinius: Kuršių marias, Danę, Trinyčių tvenkinį.

„Tokių vietų Klaipėdoje - apie 30. Reikės skaičiuoti, kas pigiau, ar sujungti lietaus nuotekų trasas, kad mažiau reikėtų rengti valymo punktų, ar kiekviename taške, kur lietaus vanduo subėga į atvirus telkinius, statyti paviršinio vandens valymo įrenginius“, - svarstė generalinis direktorius.

Anot jo, nemaža dalis lietaus nuotekų pakliūva į fekalinę kanalizaciją.

„Miesto vandens valymo įrenginiai dirba tik 50 procentų pajėgumu. Tačiau per lietų valymo įrenginiai dirba visu pajėgumu“, - teigė L.Makūnas.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ pasiūlė savivaldybei sudaryti koncesijos sutartį 15 metų dėl lietaus nuotekų tinklų priežiūros. Bendrovė įsipareigojo veiklą vykdyti taip, kad pajamos padengtų sąnaudas. O pelnas būtų naudojamas naujoms lietaus nuotekų trasoms arba valymo įrenginiams statyti.