Šiuo metu Lietuvai tiesioginės grėsmės iš Rusijos nėra, teigia kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Vis tik, pasak jo, Rusijos elgesys rodo, kad saugumo situacija regione gali labai greitai pasikeisti.

„Agresyvus Rusijos elgesys jau ilgą laiką rodo, kad saugumo situacija gali pasikeisti labai greitai. Nėra laiko snausti. Ir šis vizitas dar kartą parodo, kad mūsų saugumas nėra tik mūsų reikalas. Stebėdami šiandienos įtemptą situaciją galime pasidžiaugti – esame stipriausio gynybinio aljanso nariai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė V. Rupšys.

Vis tik Lietuvos kariuomenės vadas po susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu akcentavo, kad, nepaisant narystės NATO, ir pati Lietuva turi daugiau dirbti dėl savo saugumo.

„Šiandien susitikime patikinau, kad mes, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos valstybė, darome viską, kad būtume lygiaverčiai partneriai“, – sakė jis.

Agresyvus Rusijos elgesys jau ilgą laiką rodo, kad saugumo situacija gali pasikeisti labai greitai. Nėra laiko snausti.

V. Rupšys taip pat pažymėjo, kad nepaisant įtemptos situacijos regione, tiesioginės grėsmės šiuo metu Lietuvai nėra.

„Taktiškai grynai, arba operaciškai, tiesioginės grėsmės šią minutę, šį pirmadienį nėra“, – patikino Lietuvos kariuomenės vadas.

„Vien tai, kad Lietuvoje yra dislokuotos NATO pajėgos, tiesiogiai grasinti mums šią minutę būtų paprasčiausiai neatsakinga, net, pasakyčiau, kvaila ir iš esmės pakeistų situaciją ne regione, bet pakeistų situaciją bendrai saugumo situaciją pasaulyje. Todėl aš nemanau, kad kažkokios tiesioginės karinės grėsmės dabar būtų“, – taip pat pažymėjo jis.

Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas akcentuoja, kad Baltarusijoje vasario 10 dieną prasidėsiančios jungtinės Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos kelia tam tikrą nerimą.

„Aišku, neramu yra tai, kad šios pratybos, kurios yra vykdomos Baltarusijoje, yra labai suderintos su visu tuo, kas vyksta aplink Ukrainos šiaurinę sieną arba Šiaurės rytų sieną. Tai tikrai yra kompleksinės, jungtinės ir visas dimensijas apimančios pratybos. Tai galima spėti, jeigu bus priimtas sprendimas invazijai į Ukrainą, tai čia yra paskutinis tas suderinimas visų veiksmų ir visų pajėgų. Tai matosi toksai bendras vaizdas“, – atkreipė dėmesį jis.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių. JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.

JAV valstybės departamentas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Maskva gali dislokuoti karius Baltarusijoje, prisidengdama vasarį organizuojamomis jungtinėmis pratybomis, ir iš ten pulti Ukrainą. Maskva tokius planus neigia.