Daugelis Budzisko pasienio punkte Lenkijos pusėje BNS kalbintų vairuotojų ir keliautojų teigė žinoję apie šias patikras ir atsižvelgdami į jas planavę kelionės laiką.

Iki pietų automobilių anšlago šiame punkte nebuvo, spūstis važiuojant iš Lietuvos nesiformavo.

Patikros vyksta iškart kirtus sieną Lenkijos pusėje, kur yra didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Čia iki vienos juostos siaurėja važiuojamoji dalis, pastatyti apie kontrolę įspėjantys ženklai.

Visi lengvieji automobiliai nukreipiami į aikštelę ir atliekama jų pirminė patikra neprašant dokumentų. Lenkų pasieniečiams užmetus akį į automobilį, didesnė dalis jų suka iš aikštelės ir tęsia kelionę.

Dalį lengvųjų automobilių, didesnį dėmesį skiriant mikroautobusams, pasieniečiai nukreipia dokumentų patikrai ir krovinio apžiūrai.

Kai kurie vilkikai taip pat tikrinami tiesiog kelkraštyje, vidutiniškai užtrunkant po tris minutes. Užsukus į aikštelę, patikra dar keliomis minutėmis pailgėja. Sustabdyto keleivinio autobuso pareigūnai tikrino tik vairuotojo dokumentus.

BNS atvykus į pasienio punktą apie 9 val., patikros vietoje dirbo du Lenkijos policijos ekipažai ir septyni pasieniečių ekipažai, dokumentai tikrinti konteinerinėje pasieniečių patalpoje.

„Girdėjome, dėl pabėgėlių stabdo iš Latvijos, iš žiniasklaidos ką girdėjome. Asmens dokumentų paprašė, o stovime gal dešimt minučių. Mašinos kol kas netikrino, gal vėliau dar“, – BNS sakė 55-erių chemijos pramonėje dirbantis Darius Klapatauskas.

Jis nesiėmė spręsti, ar tokios priemonės reikalingos, ir pažymėjo, kad nemalonu būtų, jeigu patikra truktų ilgiau nei pusvalandį, apie ją nebūtų iš anksto žinoma.

„Jeigu neilgai užtruks, nieko čia tokio. Bet jeigu ilgai truktų, aišku, nemalonu. 10–15 minučių – tvarkoje, bet jeigu daugiau pusvalandžio... Aišku, jeigu būtų staigmena, vėl nemalonu, bet kai jau kažką girdėjome, pasiruošę, anksčiau šiek tiek išvažiavome“, – kalbėjo vyras.

Tik Luko vardu prisistatęs 47-erių Suomijoje dirbantis lenkas, vairavęs mikroautobusą suomiškais valstybiniais registracijos numeriais, sakė, kad pasieniečiai tikrina kiekvieną automobilį.

„Jie tikrina kiekvieną automobilį. Asmens dokumentai, automobilio dokumentai ir automobilio viduje esančio turinio tikrinimas. (...) Eilė nėra didelė, prasideda tik čia, ties patikra. Tiesiog eilinė diena“, – įvertino vyras.

Jis sakė žinantis, kad atkurta patikra susijusi su imigracijos problema, tačiau teigė, jog daugiau dėmesio reikėtų skirti Lenkijos pietinei sienai.

„Galbūt iš šios pusės ne (nėra migracijos problemos – BNS), geriau būtų tikrinti pietinę sieną. Lietuva yra normali šalis, tikriausiai niekas iš čia migrantų nepriima“, – kalbėjo Lukas.

Auriu prisistatęs 50-ies automobilių remontininkas teigė neprieštaraujantis, kad lenkai tikrintų automobilius dėl neteisėtų migrantų.

„Tegul tikrina, tegul pažiūri visus. (...) Nieko tokio, kiek tetruko, va, jau ateina“, – į dokumentus atnešantį lenkų pasienio pareigūną žvelgė vairuotojas.

Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos socialiniame tinkle „X“ pateiktais duomenimis, nuo vidurnakčio iki 7 val. Lietuvos pasienyje patikrinta apie 620 žmonių ir 400 transporto priemonių, Vokietijos – apie 350 žmonių ir 160 transporto priemonių.

Lenkų pasieniečiai skelbė, kad patikrinimai 65-iuose punktuose Vokietijoje ir 13-oje Lietuvoje vyksta be incidentų, eismas – sklandus.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Lenkai eilinį kartą nesąmonę įsivedė“

Nukreipę į aikštelę, pasieniečiai taip pat tikrino, ar nelegalų nėra 21-erių Broniaus Kasparo Lelio vairuoto vilkiko puspriekabėje.

„Dėl nelegalių imigrantų, pagrinde dėl latvių iš tikro, nes girdėjau, kad latviai jų vežė. Paso ir krovinio važtaražčio prašė, o daugiau nieko. Liepė atidaryti puspriekabę. Septynias minutes (užtruko – BNS), dar neatidavė dokumentų, tai bus matyt, kiek čia laiko“, – sakė vyras.

„Žiūrint, kiek ilgai laikys, jeigu iš tikro kokias penkias minutes, nėra labai blogai, galime ir sustoti, kad nebūtų visokių nelegalių imigrantų, nėra problemos dėl to. Bet jeigu ilgiau laikys, aišku, kad trukdo“, – sakė vairuotojas.

Anot jo, pusvalandžio ar ilgesnis patikrinimas keltų nepatogumų.

Griežčiau patikrą įvertino taip pat vilkiką vairuojantis 20-ies Mantas, prisistatęs tik vardu.

„Tiesiog lenkai eilinį kartą nesąmonę įsivedė. Kam reikalingos tos patikros? Nebe tie laikai, kad kontrabandą kas vežiotų ar ką. Laiko trukdymas, mums laikai riboti, trukdosi viskas“, – BNS sakė jis.

Vyras tvirtino nematantis Lietuvoje neteisėtos migracijos problemos, dėl kurios reikėtų tokių priemonių.

Laiko trukdymas, mums laikai riboti, trukdosi viskas.

„Išsikalinėjimas iš žmonių. Aš suprantu, kas su lengvosiomis važiuoja, ir tiems jau trukdosi, bet mums viskas ribota, viskas į tachografą vedasi, mes neturime tiek laiko, kad galėtume stovėti“, – teigė vairuotojas.

Jo pasieniečiai paprašė pateikti asmens ir transporto priemonės dokumentus, atidaryti puspriekabę, parodyti krovinį.

„Tokių eilių nelaikome eilėmis“

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, atvykęs į Budzisko pasienio punktą įvertinti situacijos, žurnalistams pripažino, kad „iš tikrųjų palengvėjo, nes transportas juda gerai“.

„Nors ir kelių minučių sustabdymas sudaro šiokią tokią eilę. Tačiau aš atvažiavau nuo Vilniaus ir tik prieš pat Kalvarijos postą pasijuto normalus sulėtėjimas, tai yra, mes tokių eilių nelaikome eilėmis“, – sakė E. Mikėnas.

Erlandas Mikėnas / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Šiuo atveju didesnis dėmesys skiriamas pasieniečių darbui, tai yra pasienio tarnybos tikrina nelegalius migrantus. Kiek pastebėjau, vilkikai pravažiuoja atskirai eile ir jie nėra stabdomi. Juos pasirinktinai galbūt vieną kitą sustabdo“, – pažymėjo jis.

„Linavos“ prezidento vertinimu, mėnesio laikotarpis, kuriam atkurta Lenkijos ir Lietuvos sienos kontrolę, nėra ilgas.

„Nemanyčiau, kad labai ilgas, esame įpratę prie tokių iššūkių, ir tikiuosi, ir žinau, kad tarnybos, tikrinančios krovininį transportą, nesudaro specialiai eilių vien dėl to, kad jos neša atsakomybę ir jaučia, kad transportas turi judėti“, – teigė E. Mikėnas.

Kaip rašė BNS, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius savaitgalį nurodė, kad kontrolė atkuriama mėnesiui, iki rugpjūčio 5-osios.

Sulaikytas migrantus galimai neteisėtai gabenęs estas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis BNS nurodė, kad pirminiais duomenimis, pirmadienį maždaug iki 10 val. Lenkijos pasieniečiai sulaikė vieną Estijos pilietį, gabenusį keturis galbūt neteisėtus migrantus iš Afganistano.

G. Mišučio duomenimis, estas sulaikytas viename iš mažesniųjų Lietuvos ir Lenkijos pasienio punktų.

Apie tai Lenkijos pasienio tarnyba maždaug 1 val. nakties pranešė socialiniame tinkle „X“, pasidalijusi kelių automobilyje sėdinčių asmenų nuotrauka ir nurodžiusi, kad „veiksmai tęsiami“.

Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministro atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis (Jacekas Dobžinskis) „X“ rašė, kad šie afganistaniečiai prieš du mėnesius bandė kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną, bet to nepavykus padaryti, „Baltarusijos tarnybos juos pervežė į Latvijos pasienį“, iš kur per Lietuvą vyrai vėl bandė patekti į Lenkiją.

„Užbaigus veiksmus, sulaikyti afganistaniečiai bus perduoti Lietuvos pusei pagal readmisijos procedūrą“, – nurodė J. Dobrzynskis.

Kaip skelbė BNS, Lenkija nuo liepos 7-osios laikinai atkūrė kontrolę prie sienų su Vokietija ir Lietuva. Pasak Varšuvos, toks sprendimas priimtas siekiant sustabdyti neteisėtą migraciją iš Baltarusijos.

Lenkija yra pranešusi, kad patikrinimus planuoja vykdyti 13-oje vietų.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas savaitgalį minėjo, kad nuolatinė papildoma kontrolė bus vykdoma trijuose Lietuvos ir Lenkijos pasienio punktuose: Budzisko-Kalvarijos, Lazdijų-Ogrodniki kelio ir Mockavos-Trakiszki geležinkelio stoties.

Kaip BNS patikslino G. Mišutis, šiuose trijuose punktuose lenkai numato vykdyti patikrą ištisą parą, o likusiose dešimtyje vietų – pasirinktinai.

VSAT duomenimis, šiemet per pirmąjį pusmetį sulaikyti 352 neteisėti migrantai, kurie iš Baltarusijos pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą ir Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šių migrantų skaičius išaugo pustrečio karto.

VSAT duomenys rodo, kad į Latviją šiemet mėgino patekti, buvo sulaikyti ir į Baltarusiją grąžinti beveik 6 tūkst. migrantų. Tai yra bemaž septynis kartus daugiau nei bandymų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.

Siekiant padėti kaimyninei šaliai kovoti su neteisėta migracija, Lietuva praėjusią savaitę į Latviją išsiuntė aštuonis policijos pareigūnus, šią savaitę bus siunčiama po aštuonis pasieniečius ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus.

Per pirmus šešis šių metų mėnesius dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną Lietuvos VSAT pradėjo 25 ikiteisminius tyrimus, sulaikytas 31 migrantų gabentojas. Lietuvos pasienio tarnyba pabrėžia, kad dauguma šių atvejų užsieniečiai neteisėtai gabenti iš Latvijos, vienu atveju – iš Lenkijos.

Į Lenkiją šiais metais jau bandė patekti ir pasienyje buvo apgręžti apie 15 tūkst. migrantų.

Migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos antplūdis į šias šalis iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Baltarusijos režimą jo organizavimu.

VSAT duomenimis, nuo 2007-ųjų, kai Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės, pasienio kontrolė šalyje buvo laikinai atkurta dukart: savaitei – per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje užpernai ir keliems mėnesiams – per koronaviruso pandemiją 2020-aisiais.

Lenkija, Šengeno erdvės nare tapusi taip pat 2007 metais, Europos Komisijos duomenimis, laikiną sienų kontrolę buvo atkūrusi septyniskart: įvairiais laikotarpiais pernai ir užpernai dėl suintensyvėjusios migracijos iš Slovakijos, 2020-aisiais – dėl koronaviruso pandemijos, 2019-aisiais – dėl ministrų susitikimo taikai ir saugumui Artimuosiuose Rytuose skatinti, 2018-aisiais – dėl Jungtinių Tautų Klimato konferencijos Katovicuose, 2016-aisiais – dėl NATO viršūnių susitikimo, Pasaulio jaunimo dienų ir popiežiaus vizito, 2013-aisiais – dėl kelių Jungtinių Tautų sesijų Varšuvoje ir 2012-aisiais – dėl tais metais vykusių Europos futbolo pirmenybių.