Dienraščio ąžuolas
Šiame ąžuolyne – 20 tūkst. medelių, o visoje Lietuvoje per kelias dienas per šiųmetį miškasodį pasodinti 3 mln. sodinukų.
Santarvės ąžuolyne 100 ąžuolų – vardiniai. Juos pasodinti pakviesti įvairių Lietuvos institucijų atstovai bei žymiausi Lietuvos verslo, kultūros, mokslo, visuomenės bei politikos veikėjai.
Šiame išskirtiniame ąžuolyne auga ir „Kauno dienos“ ąžuolas. Tarp LSMU ligoninės Kauno klinikos ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ąžuolų. „Kauno dienos“ ąžuolą sodino bendrovės akcininkas Mindaugas Mickevičius su šeima.
Nėra analogų
Šiemet visoje šalyje vyko jau dešimtasis Nacionalinis miškasodis. Jis visas skirtas artėjančiam V. Adamkaus jubiliejui paminėti. Visoje šalyje į šią iniciatyvą užsiregistravo 12 tūkst žmonių.
Dar anksčiau miškų sodinimo akcijas ėmė rengti šeimų sambūris „Gerumo ąžuolas”, bendradarbiaudamas su Valstybinių miškų urėdija.
„Tai tikra finišo tiesioji. Su Valdu Adamkum esame pasodinę penkis didelius ąžuolynus. Pradedant Žalgirio 600-ųjų metinių ąžuolynu. Kalvarijos savivaldybėje pasodinome didelį tarptautinį ąžuolyną kartu su lenkais. V. Adamkaus iniciatyva, su jojo globa, jam pačiam dalyvaujant 2023 m. Šakių rajone, va, anoj kelio pusėj, pasodinome ąžuolyną Ukrainos karo aukų atminimui“, – vardijo akcijos sumanytojas ir koordinatorius, sambūrio „Gerumo ąžuolas“ viceprezidentas Juozas Dainelis.
Vienijanti asmenybė
Santarvės ąžuolyne, kuris bus įtrauktas į lankomų objektų sąrašą, – 20 tūkst. ąžuoliukų. Kituose sambūrio iniciatyva sodintuose ąžuolynuose – dar tiek pat.
„Kai gera idėja, nesunku surasti bendraminčių. V. Adamkus visą laiką buvo žmones vienijanti asmenybė. Su juo bendraujame asmeniškai. Nuostabus žmogus. Norisi jį pagerbti. Šitam ąžuolynui nėra analogų, kad vienoje vietoje tiek būtų ąžuolų. Tai duoklė prezidentui už jo indėlį į Lietuvos politinį, kultūrinį, gamtosauginį gyvenimą“, – kalbėjo J. Dainelis, pats gyvenantis Šakių rajone.
Tad ir vietą rinkosi, kad būtų patogu privažiuoti žmonėms, bet norėjosi, kad ši iniciatyva papuoštų jo gimtas vietas.
„Tai – didžiausias mano visuomeninio gyvenimo darbas“, – pasvėrė aktyvistas. „Kai daug metų esi užtarnautame poilsyje, labai gerai, kai atsikėlus nereikia galvoti, ką šiandien veikti. Yra darbų, einu ir darau“, – šypsojosi vyras.
Pavyzdys pasauliui
Ąžuolyno sodinime dalyvavęs verslininkas ir visuomeninkas Vladas Lašas sakė, kad yra pasodinęs ne vieną medį, ir ne tik Lietuvoje. Vieną – net Šri Lankoje, Kosmoso technologijų centro atidarymo proga.
„Medžio pasodinimas – ypatingas įvykis. Tai yra didelio medžio pradžia. Iš pradžių tai, kas atrodo gal smulku paprasta, tampa didelių dalykų pradžia“, – kalbėjo V. Lašas.
Tarp dalyvių – ir verslininkė, programuotoja ir pasaulinės vertimų bendrovės „Guildhawk“ įkūrėja Jurga Žilinskienė , priklausanti medelių sodinimo gildijai, kuri medžius sodina visame pasaulyje.
„Čia daug entuziazmo. Smagus pavyzdys visam pasauliui. Labai smagu, kad toks dalykas vyksta. Reikia skleisti tokias žinias, ypač kai dabar daug kur aktyviai kertami miškai. Miškų sodinimas – labai graži iniciatyva“, – teigė J. Žilinskienė.
Klimato kaitai
Į miškasodį atvyko ir premjerė Inga Ruginienė bei Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kai kurie ministrai, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kiti merai, universitetų, gydymo įstaigų, teatrų ir kt. vadovai.
Valstybinių miškų urėdija nurodo, kad miškų įveisimas ir atkūrimas yra svarbus veiksnys švelninant klimato kaitą. Miškai veiksmingai sugeria anglies dioksidą – medžiai ir kita augalija jį kaupia savo biomasėje, tuo pačiu išskirdami deguonį.
Brandžius medžius keičiant jaunais, sparčiai augančiais medynais, užtikrinamas nenutrūkstamas CO₂ kaupimo ciklas. Lietuvoje yra ir rezervatų, kuriuose medynai palikti natūraliai raidai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)