PUBLIKACIJŲ PĖDSAKAIS

Vandens daug, bet jį reikia matuoti

Liepos 21-osios publikacija „Vandens vagystės vis populiarėja“ susilaukė skaitytojų reakcijos, redakciją pasiekė ne vienas laiškas ir atsiliepimas internete. Skaitytojų reakcija rodo, kad vėl paliesta aktuali tema: be vandens neapsieiname, tačiau vandens apskaita butuose – silpnoji mūsų gyvenimo vieta.

Skaitytojas Gediminas Norvilas pirmasis atsiliepė grėsmingu laišku „Namų gyventojai skatinami tapti šnipais?“ („Klaipėda“, liepos 24 d.). Jo negatyvią reakciją sukėlė publikacijos mintis, kad „naujieji įstatymai turėtų padėti efektyviau kovoti su vandens vagimis. Daugiabučio namo gyventojai, kurių kaimynai negalvodami vagiliauja, turėtų gauti tokias sąskaitas už vandenį, kurios pagaliau priverstų vienaip ar kitaip kontroliuoti vienas kitą.”

Galima sutikti ar nesutikti su viena ar kita bendrovės specialistų nuomone, tačiau tai padėties neišgelbės. Vandens vagystės – populiarus reiškinys, o su juo kovoti turėtų rūpėti visiems. Jeigu mes pripažįstame, kad nieko iš niekur neatsiranda ir be pėdsakų nepranyksta, tai pasakytina ir apie geriamąjį vandenį: pavogtas vanduo sunkia našta gula ant visų gyventojų pečių.

Sunkoka būtų patikėti, kad „Klaipėdos vanduo“ tik savavališkai deklaruoja patiekto vandens kiekį ir niekas to nekontroliuoja. Per daug yra įtarimų, kad kai kurie gyventojai nesąžiningai deklaruoja suvartotą vandenį.

Tai pastebėjo ir kiti į publikaciją atsiliepę skaitytojai.

Studentė Viktorija, nuomojanti butą, rašė, kad „reikėtų kovoti su šia problema, nes man svarbus kiekvienas išleistas centas. Sutikčiau su vandens skaitiklių tikrinimu kiekvieną mėnesį“.

Straipsnyje buvo kalbama ir apie tai, kad butuose įrengti vandens skaitikliai toli gražu ne visada prieinami „Klaipėdos vandens“ specialistų patikrinimui. Tai teigė ir G.Norvilas: „Vienintelė išeitis, mano manymu, yra įrengti vandens apskaitos prietaisus taip, kad juos bet kada galėtų patikrinti atsakingi asmenys. Jei to nebus, tai ir toliau teks girdėti absurdiškus postringavimus apie kažkokią savikontrolę“.

Interneto naršytojas (-a?), pasirašęs E, teigė, kad „labai gerai būtų įrengti vandens skaitiklius taip, kad jie būtų prieinami patikrinimui. Juk elektros skaitikliai stovi visiems matomi. Manau, kad vandens kainas reikia mažinti, tada žmonės netaupys taip nesveikai, nevaikščios susmirdę. Mūsų 5 asmenų šeima sunaudoja 15-18 kub. metrų karšto vandens, tikrai neleidžiame jo lauk tyčia, bet tiek suvartojame. Girdžiu kalbant, kad 4 asmenų šeima suvartoja 1-2 kub. metrus vandens. Neįsivaizduoju, kaip taip galima. Vagia? Tai pas juos ir reikia tikrinti, ko tikrinti pas mus?“

Tačiau tokia mintis sukėlė bene didžiausią diskusiją. Ponas Jofė replikavo, kad „ponaitis Gediminas galėtų išrutulioti savo idėją, kaip galima būtų įrengti kiekvienam butui vandens skaitiklį, kad prie jo galėtų laisvai prieiti „Klaipėdos vandens“ specialistai? Gera dalyti patarimus, kai už juos neatsakai. Tokių „patarimų specialistų“ pastaruoju metu pas mus pagausėjo. Ponas Gediminas – vienas iš jų“.

Tam pritarė ir skaitytoja B.Kairienė. Ji rašė: „Vandens skaitiklius gyventojai įsirengė ne savavališkai, bet su valdžios žinia. Kyla klausimas, kas dabar šią įrangą turėtų sumontuoti taip, kad skaitiklius galėtų patikrinti atsakingi asmenys? Kieno sąskaita tai būtų daroma ir kiek tai kainuotų?“

B.Kairienė pastebėjo, kad jai sunkiai suprantamas vandens tiekėjų bejėgiškumas kontroliuojant gyventojų butuose suvartoto vandens kiekį. Sunku patikėti motyvacija, neva gyventojai neįsileidžia tikrintojų, tačiau tai yra grynas melas, o gal ir nenoras dirbti, ieškoti sprendimo. Skaitytoja rašė, kad „butuose yra ne vien vandens apskaitos įranga, bet ir dujų, elektros, kabelinės televizijos, kurias tikrina atitinkamos tarnybos. Apie tai iš anksto pranešama gyventojams“. B.Kairienei neteko girdėti ar spaudoje skaityti nusiskundimų, kad kontrolieriai nebuvo įleisti į butus.

Šios skaitytojos nuomone, „Klaipėdos vanduo“ daug kalba tik apie vandens vagystes, tačiau mažai - apie vamzdynus, jų kokybę. Namų rūsiuose dažnai telkšo balos, o trūkus trasai, gatvė pavirsta tikru ežeru. Juk taip susidaro dideli vandens nuostoliai, tačiau čia kalti ne gyventojai, o tie, kurie neužtikrina vamzdynų priežiūros. Gyventojų pareiga – sumokėti mokesčius už suteiktą paslaugą, šiuo atveju – už suvartotą vandenį. Tačiau visai atrodo nepriimtina, jeigu mokestis už vandenį bus skaičiuojamas atsižvelgiant į namo įvadinio vandens skaitiklio parodymus. Tai bus grįžimas prie lygiavos principo.