„Man nepriimtina, kad A. Valotka ragina uždaryti valstybines mokyklas, kuriose mokoma Lietuvos lenkų tautinės mažumos gimtąja kalba, ir skleidžia melą apie tariamus „Šalčininkų getus“ arba „kalbinius getus“, – rašoma atvirame Lenkijos laikinojo reikalų patikėtinio Vilniuje Grzegorzo Poznanskio (Gžegožo Poznanskio) laiške Lietuvos kultūros ministrui Šarūnui Biručiui.

Pasak jo, Lietuvos piliečių stigmatizavimas dėl jų tautybės ir gimtosios kalbos yra moraliai smerktinas ir nesuderinamas su tarnybine etika, o lenkiškų tautinių mažumų mokyklų uždarymas prieštarautų tarptautinei teisei bei Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams susitarimams.

„Remiantis šiais susitarimais ir nuostatomis, Lenkijoje ir Lietuvoje veikia mokyklos atitinkamai su lietuvių ir lenkų dėstomąja kalba, kuriose taip pat vyksta intensyvus valstybinės kalbos mokymas“, – teigė diplomatas.

G. Poznanskis kreipėsi į kultūros ministrą su prašymu reaguoti į A. Valotkos teiginius, nes, anot jo, Europos Sąjungoje (ES) „nėra vietos nepagarbai kitoms tautybėms“.

Pasak diplomato, lenkai žavisi lietuvių pastangomis išsaugoti savo kalbą, atidžiai stebi vykstančias diskusijas dėl didėjančio rusų kalbos vaidmens Lietuvoje, bet tai negali būti pasiteisinimas įžeidinėti tautines mažumas, kurios šalyje gyvena šimtmečius.

Laikinasis reikalų patikėtinis teigė besitikintis, kad Lietuvos valdžios atstovai bei visuomenės nuomonės formuotojai pasisakys už visų tautiečių, įskaitant tautinių mažumų atstovus, teises, bei tinkamai įvardys grėsmes ir pasiūlys sprendimus stiprinti visuomenės atsparumui.

G. Poznanskis teigė esantis nusivylęs, kad lenkų kalba dėstomų mokyklų veiklą Lietuvoje apriboti ragina ir kai kurie politikai, prie tautos stigmatizavimo prisideda ir žiniasklaida.

Liepos 11 dieną transliuotoje „Alfa TV“ laidoje apie rusų kalbos gausėjimą Lietuvoje A. Valotka pareiškė, kad visas švietimas Lietuvoje turi vykti valstybine kalba, atsisakant tiek rusiškų, tiek lenkiškų mokyklų.

„Kam reikalingi kurti visokie tokie Šalčininkų getai, (kam reikia – BNS) palaikyti visokius kalbinius getus?“ – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas.

BNS rašė, kad A. Valotka ne kartą yra sulaukęs kritikos dėl savo pasisakymų, praėjusioje Vyriausybės kadencijoje jį iš pareigų ragino trauktis tuometinis kultūros ministras Simonas Kairys.

Dalyvaudamas vienoje konferencijoje A. Valotka yra pareiškęs, kad pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Tarnautojas taip pat yra Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palyginęs su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.

Šiemet gegužę laimėjęs konkursą, A. Valotka yra Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigas buvo paskirtas dar vienai kadencijai.