Vietoj universiteto – į profesinę mokyklą

Dėl lėšų stygiaus aimanuojanti šalies aukštojo mokslo sistema atsisuko į profesines mokyklas.

Trūksta pinigų

Šiomis dienomis posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija sutiko su Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu į universitetų dienines studijas šiemet priimti 2 tūkstančiais mažiau studentų.

Rektoriai nurodė ir sąlygą - jei tiek pat mažiau pirmakursių į studijas priimtų kitos aukštosios, bet neuniversitetinės mokyklos - kolegijos, o priėmimas į profesines mokyklas būtų padidintas 4 tūkstančiais studentų.

Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus Sauliaus Vengrio teigimu, jeigu į aukštąsias mokyklas bus priimta tiek pat studentų, kiek ir pernai, kitąmet studijų finansavimui papildomai reikės 27,8 mln. litų. Jeigu tiek pinigų neatsiras, aukštojo mokslo padėtis dar labiau pablogės.

Vieno Lietuvos jaunuolio studijoms šiuo metu vidutiniškai tenka 5 137 litai. Tai 4 kartus mažiau už Europos Sąjungos šalių vidurkį ir beveik 10 kartų mažiau negu Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Rektoriai dejuoja, kad su tokiomis lėšomis užtikrinti kokybiškas studijas yra sudėtinga. Joms skiriama mažiau negu pusė būtino finansavimo, kurį turėtų skirti valstybė.

Turi paklausą

Rektoriai pakvietė universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas vertinti kaip vieną sistemą. Į aukštąsias mokyklas neįstojusiems moksleiviams profesinėse mokyklose būtų garantuota aktuali jaunimo užimtumo, taip pat ir tolesnių studijų galimybė.

Tuo labiau kad pramonininkai ir verslininkai jau pučia pavojaus ragą, jog Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Nemažai jų išvyko į užsienį didesnio uždarbio ir sotesnio duonos kąsnio ieškoti.

Lietuvos darbo rinkai vis reikalingesnius darbuotojus rengia profesinės mokyklos.

Klaipėdos apskrityje tokių mokyklų yra dešimt, iš jų šešios veikia uostamiestyje.

Ar jos būtų pajėgios priimti padidėjusį studentų srautą? Šito „Klaipėda“ pasiteiravo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės švietimo priežiūros tarnybos vedėjos Birutės Banevičienės.

„Žinoma. Mūsų profesinių mokyklų dėstytojai – kvalifikuoti, mokymo bazė yra gera, o vietų bendrabučiuose užteks“, - užtikrintai atsakė vedėja.

Ji ką tik grįžo iš Talino, kur su Klaipėdos apskrities profesinių mokyklų vadovais susipažino su šios kaimyninės šalies profesinio mokymo sistema. „Mažinti studentų skaičių aukštosiose, o didinti profesinėse mokyklose – tokia politika, mano įsitikinimu, yra teisinga. Šiuo keliu jau pasukta

Estijoje. Tai atitinka Europos Sąjungos siekį - stiprinti profesinį mokymą“, - pabrėžė B.Banevičienė.