NATO šalių bei aljanso partnerių gynybos ministrai rytoj ir poryt Vilniuje diskutuos apie šiuolaikinio pasaulio iššūkius didžiausiai ir stipriausiai pasaulyje gynybos organizacijai.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, į neformalų susitikimą susirinkę svečiai turės apsispręsti, kaip toliau vykdyti daug problemų keliančią misiją Afganistane, ką daryti dėl aljanso plėtros, kaip nuraminti Maskvą, piktą dėl planų Lenkijoje ir Čekijoje statyti priešraketinės gynybos skydą. J.Olekas tikisi, kad į daugelį klausimų Vilniuje bus atsakyta.

– Ar tikrai į Vilnių suvažiuos gynybos ministrai, o ne jų pavaduotojai? Išvysime JAV gynybos sekretorių Robertą Gatesą, Rusijos gynybos ministrą Anatolijų Serdiukovą, NATO generalinį sekretorių Jaapą de Hoopą Schefferį?

– Manau, kad tik labai retas bus ne ministro lygio pareigūnas. Žada atvykti ir R.Gatesas, ir Vokietijos ministras Franzas Josefas Jungas, ir Didžiosios Britanijos gynybos žinybos vadovas Desas Browne’as, ir A.Serdiukovas, ir, žinoma, J.de Hoopas Schefferis, kuris pirmininkaus vienam iš susitikimų. Iš viso Vilniuje lankysis apie pusšimčio pasaulio valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovų – beveik tūkstantis svečių.

– Kodėl susitikimas vadinamas neformaliu? Juk jame bus svarstomi oficialūs, aktualūs, svarbūs visam aljansui klausimai.

– Taip jau susiklostė, kad būna neformalūs ir formalūs ministrų susitikimai. Neformaliuose yra platesnė vadinamoji diskusinė dalis, daug daugiau svarstomų klausimų. Neformaliuose susitikimuose dalijamasi nuomonėmis ir brėžiamos gairės, kaip aljansui derėtų išspręsti įvairias problemas. Formaliuose susitikimuose dėl to priimami sprendimai.

Gynybos ministrai Vilniuje susitiks paskutinį kartą prieš Bukarešte balandžio pradžioje vyksiantį eilinį NATO viršūnių susitikimą. Todėl Vilniuje bus diskutuojama ir apie tai, kokius sprendimus derėtų priimti Bukarešte.

Neformaliuose ministrų susitikimuose neišvengiamai priimama ir oficialių sprendimų. Štai ir Vilniuje turėtų būti priimtas bendras dokumentas dėl NATO valstybių kibernetinės saugumo politikos. Svarstomas klausimas dėl NATO kibernetinės gynybos centro įsteigimo Taline. Lietuva pasiruošusi būti viena jo steigėjų.

– Mums aktualus energetinio saugumo klausimas tebėra NATO darbotvarkėje?

– Aljansas dar bando apsibrėžti, kokią nišą gali užimti NATO, užtikrindama energetinį narių saugumą. Į tai galutinio atsakymo dar nėra. Dėl to diskutuojama.

– Kokie dar klausimai bus nagrinėjami Vilniuje?

– Jų labai daug: NATO transformacija, aljanso plėtra, pajėgumų kūrimas, operacijos Afganistane ir Kosove, bendradarbiavimas su organizacijos partnerėmis, tuo labiau kad į Vilnių atvyks ne tik
NATO šalių, bet ir partnerių gynybos ministrai.

– Ar Vilniuje bus rastas kompromisas dėl misijos Afganistane, ypač turint galvoje kai kurių šalių nenorą prisidėti užtikrinant saugumą problemiškiausiose Afganistano provincijose?

– Afganistane nemažai pasiekta. Didžiojoje šalies dalyje gana saugu ir ramu, normalizuojamas gyvenimas, pastebima daug statybų ir kitų gerų pokyčių. Bet yra kelios provincijos rytuose ir pietuose, kur aktyvūs karo veiksmai. Todėl nenuostabu, kad šalys, dalyvaujančios tuose veiksmuose, ragina kitas valstybes prisidėti. Galbūt norėtųsi, kad kai kurios valstybės labiau įsitrauktų į šį procesą. Neabejoju, kad šie klausimai Vilniuje bus aptarti ir, tikiuosi, bus rasti atsakymai.

– Kalbant apie santykius su Rusija, viena didžiausių problemų yra planai Lenkijoje ir Čekijoje statyti priešraketinį skydą. Ar susitikime Vilniuje vėl bus bandoma raminti rusus, kad nesipriešintų šiems planams?

– Šiuo klausimu yra pažangos, ne tik įtampos. Dėl priešraketinio skydo kūrimo Rusija buvo iš anksto informuota, bet kol sprendimas neįgyvendintas, kita pusė bando visaip argumentuoti prieš tą projektą ar net pagrasinti. Manau, kad kuo daugiau kalbamės, tuo pozicijos artėja. Rusija pamažu įsitikina, kad priešraketinis skydas ne nukreiptas prieš ją, bet prieš tuos taškus, kuriuose gali atsirasti pavojingas ginklas.

– NATO plėtros reikalai, regis, sustoję. Galbūt Vilniuje bus duoti aiškūs signalai Ukrainai ir Gruzijai dėl jų perspektyvos įstoti į aljansą?

– Ne kartą sakėme, kad remiame šių šalių siekius tapti NATO narėmis. Ukrainoje daroma pakankamai praktinių žingsnių narystės veiksmų plano link, kuris galų gale atves prie pačios narystės. Gruzijos klausimas kiek sudėtingesnis. Ji turi tęsti reformas. Gynybos ministrų susitikime Vilniuje ir, matyt, NATO viršūnių susitikime Bukarešte bus įvertinta Ukrainos ir Gruzijos pažanga siekiant narystės, bet dar anksti kalbėti apie kokius nors konkrečius sprendimus šiuo klausimu.