Daugiau apie tai kalbėjo Oro uostų saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius Vidas Kšanas.
– Jūs kreipėtės į prokurorus dėl kontrabandiniais balionais skraidinamos kontrabandos, kuri daro konkrečią finansinę žalą oro uostams. Ar jums jau pavyko susiskaičiuoti, kokia yra padaryta žala?
– Taip, mes iš tikrųjų sukvietėme savo partnerius kartu su oro uostais kreiptis į prokuratūrą. Čia ne vien mūsų organizacijos kreipimasis. Mes sutelkėme vežėjus, antžeminio aptarnavimo kompanijų atstovus, kad pateiktume bendrą ieškinį. Dar ne visi vežėjai pateikė savo skaičius, tačiau turime tikrai preliminarius pagrindinių vežėjų ieškinių dydžius. Šiuo metu suma siekia 750 tūkst. eurų. Mano žiniomis, galbūt dar trūksta kelių – dviejų, trijų – vežėjų. Manau, kad šią savaitę finalizuosime skaičius ir galėsime jau pabaigti tą kreipimąsi. Labai tikiuosi, kad pavyks pradėti tyrimą.
– Kokia dalis iš tų skaičių yra konkrečiai būtent paties oro uosto nuostoliai?
– Paties oro uosto nuostoliai siekia 100 tūkst. eurų.
– Bet liūto dalis būtent tenka vežėjams.
– Taip, nes jie patiria iš tiesų didžiulį nuostolį, kadangi reikia atsakyti ir prieš keleivius – reikia juos pervežti dar kartą, organizuoti papildomus skrydžius, jeigu reikia apsukti orlaivius, kompensuoti pilotų darbo valandas ir visa kita. Tai yra didžiulės sąnaudos.
– Žalą, žinoma, patiria ir keleiviai. Kai kurie keleiviai turi kelionės draudimą. Tik irgi buvo kilęs klausimas, ar tikrai tokiu atveju, kai oro eismas yra trikdomas tokiomis priemonėmis – dronais arba balionais – draudimai galioja?
– Man būtų sunku komentuoti, tačiau iš bendros praktikos visuomet yra taip, kad santykį su vežėju visą laiką sureguliuoja klientas ir vežėjas. Oro uostas ar oro navigacija nedalyvauja.
– Kitas labai svarbus klausimas – ar Vilnius nerizikuoja tapti Europos aviacijos užkampiu? Ar nesulaukiate kažkokių signalų iš oro linijų, kad jos sako: svarstysime, gal skrisime į Kauną?
– Čia irgi Lietuvos oro uostas – tai mūsų antras pagal dydį oro uostas. Iš tiesų, po to tokio rimtesnio išpuolio, po pirmųjų ilgųjų naktų sukūrėme bendrą susirinkimą kartu su pagrindiniais vežėjais, kurie dirba su Lietuvos oro uostais – tiek Vilniaus, tiek Kauno. Darėme pasitarimą ir žiūrėjome reakcijas. Tokių indikacijų, kad tuoj pat keis savo skrydžių grafikus arba naikins kryptis, nėra. Aišku, visi mato ir supranta, kad tai yra tikrai valstybės iššūkis, o ne tik oro uosto ar kelių oro uostų problema. Matome mūsų valstybės pastangas. Manau, kad ilgainiui tai gali turėti šiokią tokią įtaką, jeigu ta problema išliks, bet šiandien, trumpuoju periodu, tokios grėsmės, kad vežėjai keistų savo skrydžius ar mažintų jų skaičių, nesimato.
– Mūsų oro uostai veikia bendroje sistemoje, išskyrus Šiaulių oro uostą. Ar galima būtų nustatyti kažkokį bendrą algoritmą: jeigu Vilniuje problemos, automatiškai lėktuvai gali leistis Kaune ar, tarkime, Palangoje?
– Žinote, iš tiesų visą savo veiklą pertvarkėme taip, kad tai nėra ekstremali situacija, o yra netipinės veiklos operacijos. Iš karto sujungėme visą mūsų tinklą į problemos sprendimą. Visi kolegos susibūrė tam, kad galėtų priimti orlaivius Kaune ir Palangoje – kaip ir sekmadienį buvo. Tai buvo labai sinchronizuota veikla. Mes iš karto žinojome, kiek tuo metu turime laisvų aikštelių Kaune, Palangoje. Mūsų bandymas visuomet vyksta susisiekti su vežėjų operacijų centrais, kad jie savo skrydžių plane būtinai nurodytų kaip galimybę Kauno oro uostą, nes tikime, kad būtent Kaune arba Palangoje galėsime savo keleivius aptarnauti geriau. Sekmadienį, iš dešimties skrydžių, nukreiptų į kitus miestus, septyni buvo Kauno oro uoste, du – Rygoje ir vienas – Varšuvoje. Aišku, vežėjas visą laiką renkasi.
– Bet iš esmės tokia galimybė egzistuoja.
– Mūsų intencija yra tokia, kad būtent Kaune galėtume geriau aptarnauti.
(be temos)
(be temos)