Baigusi mokyklą Šiauliuose, Skaistė Daugmaudytė, kaip ir nemaža dalis lietuvių, prieš kelerius metus pakėlė sparnus į Jungtinę Karalystę.

„Išvykau savaitei atostogų, gavosi, kad 10 metų pragyvenau Anglijoje“, – pasakojo į Lietuvą grįžusi emigrantė S. Daugmaudytė.

Ten jau gyveno Skaistės sesuo, todėl jaunesniajai sesei nebuvo baisu. Per 10 metų šiaulietė užsienyje įsitvirtino, susikūrė stabilų pagrindą, dirbo didelėse įmonėse.

„Kaip ir gerai ten viskas sekėsi, bet kažkuriuo momentu supratau, kad jau laikas grįžti namo. Gavusi pasiūlymą, nė nekilo minčių, ką toliau daryti – nusprendžiau grįžti“, – teigė S. Daugmaudytė.

Traukti gimtojo krašto link paskatino mintis, kad laikas skrieja pro šalį.

„Auga sūnėnai, dukterėčios, kai kurie šeimos nariai miršta. Supranti, kad norisi būti šalia tų žmonių. Grįžus į Lietuvą visada būdavo labai smagus jausmas“, – sakė S. Daugmaudytė.

LNK stop kadras.

Skaistė – ne vienintelė. Šiemet iš užsienio į Šiaulius grįžo 150 kraštiečių.

„Miesto savivaldybėje darbą rado 135 emigrantai“, – tikino Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ koordinatorė Agnė Skučaitė-Leonavičienė.

Sugrįžtančių emigrantų statistika džiugina jau penktus metus. Kasmet grįžta daugiau nei išvyksta.

„Taip pat yra didžiulis potencialas – apie 60 proc. diasporos apklausoje dalyvavusių žmonių neatmeta galimybės sugrįžti“, – sakė „Grįžtu.lt“ vadovas Tadas Kubilius.

Nors grįžimas po daugybės metų sukelia ir nerimą.

„Ar rasiu darbą, ar turėsiu verslo kūrimo galimybes, ar mano vaikai galės integruotis į Lietuvos švietimo sistemą?“ – dalijosi dažniausiai užduodamais klausimais T. Kubilius.

„Baimė dėl karo tikrai yra – tą girdžiu. Taip pat daug žmonių užsienyje yra įsikūrę su visomis šeimomis, jie tikrai negrįš“, – apie kitų emigrantų baimes pasakojo Seimo narė (TS-LKD) Dalia Asanavičiūtė.

Pernai grįžo 19 tūkst. emigrantų. Didžioji jų dalis įsikūrė Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tad Užsienio reikalų ministerija suka galvą, kaip jų prisikviesti ir į regionus.

„Regionuose plečiasi gamyklos, atsidarinėja verslai – mums reikia kvalifikuotų, motyvuotų žmonių, galinčių dirbti Lietuvoje“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų ministras įsitikinęs, kad Lietuvos regionai grįžtantiems jau yra patrauklūs ir pajėgūs juos priimti.

„Labai dažnai pamirštame, kokias puikias sąlygas turime. Tai neturėtų būti argumentas sustoti ir nesistengti dar labiau, bet tikrai turime labai patrauklias sąlygas“, – tikino ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Visgi Seimo narė D. Asanavičiūtė mato ir kitą pusę – esą lietuviai grįžta gyventi į regionus, tačiau dirbti važinėja į didmiesčius.

„Šiek tiek gaila, kad regionai neišsprendė darbo vietų problemos. Grįžtantiems nėra paprasta kurti savo įmones ar susikurti darbo vietas – tiek dėl teisinio reglamentavimo, tiek dėl pagalbos iš institucijų stokos, tiek dėl negebėjimo orientuotis“, – pasakojo ji.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje užsiregistravę 1,8 tūkst.grįžusiųjų. Dalis jų jau rado darbą įvairiuose Lietuvos kampeliuose.

„Šiauliuose, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Iš mažesnių miestelių – daugiausiai grįžusiųjų įsidarbino Kretingos, Mažeikių, Ukmergės ir Jonavos rajonų savivaldybėse“, – vardijo Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ koordinatorė.

Kretingoje įsidarbino 86 grįžę emigrantai, 80 – sostinėje, 71 – Klaipėdoje, 55 – Panevėžyje, 44 – Mažeikiuose, 40 – Ukmergėje, 39 – Jonavoje.

Pernai iš daugiau nei pustrečio tūkstančio grįžusiųjų darbo nerado 1,4 tūkst.