Rinkimai

V.Putino išrinkimas nepakeis Lietuvos ir Rusijos santykių

Dauguma politologų neabejojo Vladimiro Putino pergale, kai kurie rinkimus vadino praradusiais intrigą – prezidentinių varžybų favoritas paaiškėjo kampanijos pradžioje. Rinkimų rezultatai įspūdingi – V.Putinas surinko 71,2 proc. balsų, gerokai aplenkdamas ir dešiniųjų (I.Chakamada surinko 3,9 proc.), ir kairiųjų jėgų (komunistas N.Charitonovas – 13,8 proc.) atstovus. O. Malyškinas (V.Žirinovskio partijos atstovas) surinko tik 2 proc. balsų. Prieš visus balsavo 3,5 proc., o rinkimuose dalyvavo 64,3 proc. rinkėjų.

Balsai taip pasiskirstė ir Rusijos rinkimų apygardose, ir už jos ribų. Iš atėjusių balsuoti į Rusijos generalinį konsulatą Klaipėdoje RF piliečių, nuolat gyvenančių arba laikinai esančių Lietuvos teritorijoje, už V.Putiną savo balsus atidavė 74,29 proc. Už Dešiniųjų jėgų sąjungos atstovę I.Chakamadą balsavo 3,7 proc., už komunistą N.Charitonovą – 16,1 proc. Rinkimų dieną “Klaipėdos” apklausti kai kurie rinkėjai taip pat teigė dauguma balsavę už V.Putiną. Kuo V.Putinas patraukė rinkėjus? Kaip toliau klostysis santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos po rinkimų? Kokia nuotaika šiomis dienomis apėmė uostamiesčio rusakalbius gyventojus?

Michailas Toršinas, Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje:

- Manau, kad santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos nesikeis, nes laikomasi užsienio politikos principo – palaikyti gerus kaimyninius santykius su visais pasienio kaimynais. Rusija tuo suinteresuota, o Lietuva – jūs patys aiškinkitės. Ar Lietuvos stojimas į NATO suteiks naujovės elementų dvišaliams santykiams? Tai sudarys tam tikrą diskomfortą. Rusija neprieštarauja, kad kaimynai stotų į kokias nors sąjungas ar aljansus, tačiau pasisako prieš NATO kariuomenę savo pasienyje. Tai sugalvojo ne V. Putinas. Anksčiau, kai subyrėjo TSRS, Amerikos, Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos vadovai B. Jelcinui žadėjo, kad NATO kariuomenė nestovės palei visą sieną su buvusiomis respublikomis ar sandraugos šalimis. Todėl Rusija nusileido, pavyzdžiui, Vokietijos susijungimo klausimu. Dabar Rusija ir piktinasi – o kurgi pažadai? Rusija pati yra beveik šio bloko narė – politine prasme. Tačiau kariuomenė pasienyje – kas kita. O dėl santykių su tautiečiais – būtent V. Putinui vadovaujant Rusija atsigręžė į juos. Tai jo pozicija, taktika – visomis priemonėmis palaikyti kalbą, kultūrą, švietimą ten, užsienyje, kur gyvena tautiečiai. Ši darbo sritis dar labiau sustiprės. Apie V. Putino sėkmės rinkimuose priežastis. Jis sugebėjo atgaivinti šalies valstybingumo idėją, kad Rusija – vieninga, galinga šalis. Antra, V. Putinas atliko federalinę reformą, įvedė apygardas, pakeitė parlamento aukščiausiuosius rūmus. Trečia, Čečėnijoje įvesta tvarka, baigėsi karas, grįžta pabėgėliai, atsirado stabilumas. Ketvirta, atsirado ir ekonominis stabilumas, vystosi regionai, šalyje tapo ramiau.

Filosofijos mokslų daktaras Andrejus Fominas, Lietuvos rusų aljanso narys, miesto tarybos narys:

- Kitokų rinkimų rezultatų net neįsivaizdavau. Prieš kelias savaites, kai vyko rinkimų agitacija, draugams sakiau, kad dėl įvairių priežasčių V. Putinas surinks ne mažiau kaip 70 proc. balsų. Pirma, V. Putinas – sėkmingiausia figūra tarp politikų, jis sugebėjo stabilizuoti padėtį šalyje, teigiamai pastūmėti jos plėtrą. Žinau, padėtis Rusijoje gerėja, tai atsiliepė jo naudai. Antra, tarp visų kandidatų, prilygstančių jam savo galimybėmis, nebuvo lygių programinėmis nuostatomis. Kito kandidato nemačiau.

Manau, kad V. Putiną išrinkus kitai kadencijai, santykiai tarp dviejų šalių vystysis geros kaimynystės linkme. Jaučiama, kad pastaruoju metu Rusijos vadovai pradėjo daugiau dėmesio skirti tautiečių problemoms užsienyje. Daugelis Lietuvos rusų kultūros organizacijų gali pasakyti, jog sulaukė pagalbos iš Rusijos – buvo pritarta visiems Lietuvos rusiškų mokyklų organizacijos projektams: nuo mokytojų ir vaikų kelionių iki kultūrinių projektų rėmimo. Manau, jog nebus keičiamas kursas tautiečių, gyvenančių užsienyje, atžvilgiu.

Nikolajus Vorobjovas, Lietuvos rusų sąjungos narys, miesto tarybos narys, kultūros bendrijos “Lada” pirmininkas:

- Tikėjausi, kad laimės V. Putinas. Labai daug teigiamų dalykų įvyko jam vadovaujant. Pagaliau biudžetininkams pradėta mokėti atlyginimus. V. Putinas rusams grąžino savigarbą ne militaristine, bet ekonomine prasme. Žmonės viltis sieja su juo. Ar po rinkimų pasikeis santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos? Nemanau, nors šiame etape jie tapo šiek tiek sudėtingesni, nes Lietuva įklimpo į prezidentinį skandalą. Jame “rusiška korta” lošiama netinkamai, nenaudingai geriems kaimynų santykiams, Lietuvos ekonominiams interesams, nes reali lietuviškų prekių realizacijos rinka yra Rusijoje. Manau, jog, pasibaigus prezidentiniam skandalui, kad ir kokia būtų jo pabaiga, Lietuvos ir Rusijos santykiai pakryps normalia vaga. Manau, kad, augant Rusijos ekonomikai, pagalba tautiečiams tik didės. Kaip kultūrinės bendrijos vadovas, jaučiu šią pagalbą – ne partiniams, bet kultūriniams renginiams.

Socialinių mokslų daktaras Vaidutis Laurėnas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys, miesto tarybos narys:

- Ar Rusijoje kas nors keisis? Kai kurie ekspertai mato autoritarizmo apraiškas šioje šalyje, nors man liežuvis neapsiverčia šiandien Rusiją pavadinti autoritarine šalimi. Tačiau ateityje ji gali tokia tapti. Tai šalis, valdoma demokratijos, nors nepasakysiu, jog tai – liberali demokratija. Ar po rinkimų gali pasikeisti dviejų šalių tarpusavio santykiai? Nemanau, nes prezidentas lieka tas pats. Kursas nesikeis, gal tik tuose santykiuose atsiras naujų realijų, nes Lietuva tampa NATO nare. Kokia šalis, o ypač tokia, kuri su savo ambicijomis ir geopolitiniais interesais nori išlikti tap supervalstybių, galės ramiai stebėti, kaip Vilniuje leidžiasi NATO lėktuvai? Sulauksime atitinkamos reakcijos – nesvarbu, ar tie lėktuvai bus laikomi Lietuvoje, ar Latvijoje, nes Rusijai tai – principinis klausimas. Rusų politikai taip pat ne iš kelmo spirti, jie irgi supranta, kad gyvename pasikeitusiame pasaulyje, jėga nieko neišspręsi. Į šią situaciją žiūriu ramiai – tiesiog siena su NATO atsirado naujoje vietoje – Lietuvoje. Ši aplinkybė turės įtakos tolesniems dviejų kaimynų santykiams.