Nėra duomenų, kad Afganistano piliečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas neleido išsiųsti iš šalies, yra Lietuvoje, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.

„Objektyvių duomenų, kad minėti Afganistano piliečiai šiuo metu yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, mes neturime“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė VSAT vadas Rustamas Liubajevas.

Jis teigė, kad pareigūnai yra instruktuoti, jog pasitaikius atvejui, kad neteisėti migrantai deklaruotų esantys Afganistano piliečiai, būtų atliekami veiksmai siekiant nustatyti jų tapatybę.

„Jeigu pasitaikytų tokie atvejai, kad neteisėti migrantai deklaruoja, kad yra Afganistano piliečiai, būtų atliekami tam tikri veiksmai, siekiant nustatyti jų tapatybę. Kokiu būdu ta tapatybė bus nustatyta priklausys nuo to, ar turi tie migrantai asmens tapatybės dokumentus arba kitus dokumentus“, – sakė R. Liubajevas.

„Jeigu būtų nustatyta, kad čia būtent tie neteisėti migrantai, apie kuriuos kalbama sprendime, jie nebus grąžinami į Baltarusijos Respubliką“, – pridūrė jis.

Pažeidėjai paprastai grąžinami

Pasieniečių vado teigimu, šiuo metu valstybės sienos pažeidimų fiksuojama mažiau nei iki šiol, tačiau jų įvyksta, o paprastai po tokių pažeidimų sulaikyti asmenys būna grąžinami į Baltarusiją.

„Tie pažeidimai nustatinėjami ir daugeliu atvejų vykdomos tos priemonės, apie kurias mes kalbame“, – sakė jis ir patvirtino, jog kalba apie apgręžimo taikymą.

„Teoriškai gali prasmukti vienas ar kitas asmuo, nes mes kalbame apie labai ilgą sienos ruožą. Beje, noriu dar kartą pasakyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiuo metu nustato ir sulaiko beveik 95 proc. neteisėtų migrantų, bet keli procentai iš tikrųjų egzistuoja“, – pridūrė R. Liubajevas.

Jis teigė, kad šie asmenys gali būti sulaikomi ir nutolę nuo valstybės sienos.

„Šiuo atveju tie asmenys būtų grąžinti“, – sakė VSAT vadas.

EŽTT sprendimas neįpareigoja asmenų įsileisti

EŽTT laikinosiomis apsaugos priemonėmis neįpareigojo Lietuvos įsileisti Afganistano piliečių, sako Lietuvos vyriausybės atstovė teisme.

Jos teigimu, tai pirmas panašus sprendimas jos praktikoje, o Lietuva ir dabar užtikrina prieglobsčio prašytojų teises.

„EŽTT puikiai supranta tą subtilią mūsų situaciją ieškant pusiausvyros tarp konvencijos garantuojamų žmogaus teisių užtikrinimo ir valstybės sienos apsaugos ir būtent išeinant iš to pats Žmogaus teisių teismas pabrėžia savo sprendime, kad laikinos apsaugos priemonės neįpareigoja Lietuvos minėtų asmenų įsileisti į savo teritoriją“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

Ji pabrėžė, kad jeigu šie asmenys pateiktų prieglobsčio prašymus taip, kaip yra numatyta – Lietuvos pasienio punkte, laikinosios apsaugos priemonės jiems automatiškai galiotų ir grąžinimas negrėstų bei svarstė, kodėl advokatė to minėtiems asmenims nepatarė padaryti.

Žmogaus teisių teismas pabrėžia savo sprendime, kad laikinos apsaugos priemonės neįpareigoja Lietuvos minėtų asmenų įsileisti į savo teritoriją.

„Keistas sprendimas – iš tikrųjų neteko mano praktikoje tokio matyti“, – kalbėjo Vyriausybės atstovė. Ji teigė su advokate Asta Astrauskiene nesusisiekianti.

K. Bubnytė-Širmenė teigė, kad „nereikėtų pūsti didelio burbulo“ iš šio sprendimo.

„Mes ir be EŽTT raginimo tikrai užtikrintume tų asmenų, kurie yra potencialūs prieglobsčio prašytojai, teises, užtikriname negrąžinimo principo įgyvendinimą. Tai toks perteklinis iš tiesų tas įpareigojimas man atrodo“, – teigė ji.

Neatmeta varianto, kad tai gali būti ir provokacija

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako neatmetantis varianto, jog penkių afganistaniečių, pateikusių skundą Strasbūro teismui, buvimas Lietuvoje gali būti ir provokacija.

Taip jis kalbėjo, artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2021“, kurios prasidės penktadienį.

„Neatmestinos visos versijos, gali būti ir provokacija, gali ji pasikartoti. (...) Labai geras, galbūt, propagandine prasme laikotarpis: kad žmonės bėga iš Afganistano per Baltarusiją, kad lietuviai ar lenkai, ar latviai jų neįsileidžia. Dėl to viskas labai sutampa“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė viceministras.

Pasak jo, tai naudinga „kitai pusei, Baltarusijos pusei, kuri eskaluoja situaciją“.

A. Abramavičiaus teigimu, Lietuvos pasieniečiai šiuo metu stebi gausėjančias karines pajėgas pasienyje.

„Yra daugybė faktų, kai stebimos papildomos pajėgos nenustatytų žmonių su sunkiąja ginkluote, visiškai be Baltarusijos pasienio identifikacinių ženklų, jų buvimas ten didėja“, – sakė VRM atstovas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.

EŽTT pranešė tokį sprendimą priėmęs Sadeed ir kitų asmenų byloje prieš Lietuvą, susijusioje su Afganistano piliečiais, kurie teigia į Lietuvą patekę per sieną su Baltarusija ir besislapstantys šalyje.

Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.

Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį.

Anot pranešimo, nuo tada jie bandė patekti į Lietuvą, siekdami politinio prieglobsčio. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perimusio Talibano režimo.

EŽTT taip pat nurodo, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.

Afganistano piliečiai EŽTT prašė sustabdyti jų perkėlimą į Baltarusiją ir Strasbūro teismo sprendimu iki rugsėjo 29 dienos Lietuvai nurodyta, kad jie negali būti perkelti iš šalies, kurioje jau yra, teritorijos.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.