„Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis, o ne diplomatija, deja“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė D. Jauniškis.
Penktadienį VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Jame Lietuvos žvalgyba pareiškė, kad diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis artimiausiu metu yra mažai tikėtina.
„Mes matome Rusijos nenorą užbaigti šitą karą, Rusija, be jokios abejonės, stengiasi užbaigti karą tik tai sau palankiomis sąlygomis“, – kalbėjo D. Jauniškis.
„Mūsų vertinimu, Rusija nelabai remsis diplomatija, o tik brutalia jėga, stengdamasi užimti kuo daugiau teritorijų arba okupuoti visą Ukrainą, aiškindama, kad tiesiog save apsaugo nuo NATO grėsmės“, – teigė jis.
Pasak žvalgybos institucijų, tarptautinis spaudimas nekeičia Rusijos pozicijos, o jos stiprėjanti sąjunga su Iranu ir Šiaurės Korėja rodo, kad konfrontuodama su Vakarais Rusija nesibodės jokių sąjungininkų ir jokių priemonių.
Tokiu vertinimu žvalgyba pasidalijo nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) spaudimo invaziją 2022 metų pradėjusią Rusiją bei Ukrainą susodinti taikos derybų ir jam kaltinant Kyjivą, jog tai jis nenori ugnies nutraukimo.
Žvalgyba: blogiausias scenarijus – sankcijų Rusijai nuėmimas ginkluotės komponentams
Blogiausias scenarijus būtų, jei Rusijai būtų panaikintos sankcijos tiems komponentams, kurie padeda kurti ginkluotę, sako žvalgybos institucijos.
Taip VSD ir AOTD vadovai kalba penktadienį pristatydami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
„Blogiausias scenarijus yra sankcijų nuėmimas tiems komponentams, elementams, tam tikroms vakarietiškos dalims, kurios padeda vystyti gynybos pramonę ir kurti ginkluotę“, – Seime žurnalistams sakė AOTD direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.
„Tai spartintų (kariuomenės – BNS) reformos įgyvendinimą ir leistų Rusijos ginkluotosioms pajėgoms greičiau vystytis iš kiekybinio į kokybinį lygį“, – teigė jis.
VSD direktorius D. Jauniškis teigia, kad Rusijos potencialią didintų ir panaikintos sankcijos energetikos sektoriuje, nes tai esminis šalies biudžeto pajamų šaltinis.
„Nafta, dujos ir taip toliau, bet, aišku, pagal tam tikrus duomenis, jie ir taip laisvai plaukia į Europą, tik slaptai, bet jei šios sankcijos būtų nuimtos, tai būtų stiprus papildymas Rusijos biudžetui toliau finansuoti karą Ukrainoje ir toliau grasinti Europai ir pasauliui karu, okupacijomis kitų teritorijų“, – kalbėjo VSD vadas.
E. Paulavičiaus teigimu, per Baltijos jūrą iš Suomių įlankos vadinamojo šešėlinio laivyno pagalba išgabenami žaliavinės naftos produktai Rusijai generuoja didžiules pajamas.
„Tai gali sudaryti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto pajamų. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad jeigu ekonomika yra pakankamai stabili, tai nuo to priklauso ir ginkluotųjų pajėgų vystymo perspektyvos, arba nepriklausytų, jei tos sankcijos būtų išlaikomos arba jas būtų galima įgyventi žymiai efektyviau, nei įgyvendinama dabar“, – sakė AOTD vadas.
Kaip rašė BNS, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Jungtinės Valstijos, lygiagrečiai su paramos Kyjivui stabdymu, ketina laisvinti sankcijas Rusijai.
Tuo metu Europos Sąjunga, minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, Rusijai pritaikė naujas sankcijas, kuriomis siekiama pažaboti jos karo veiksmus.
Tai 16-tas Bendrijos sankcijų Rusijai paketas nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.
Naujomis sankcijomis suvaržomas Rusijos aliuminio importas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukiami 74 vadinamojo šešėlinio laivyno laivai, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti naftos eksporto apribojimus.
ES stengiasi išlaikyti spaudimą Kremliui nepaisydama to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) susilpnino Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje pozicijas pradėjęs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
(be temos)
(be temos)
(be temos)