Kaip nurodė Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) bei Kultūros ministerijos, sprendimas atidėtas pastarosios iniciatyva.

„Klausimas atidėtas darbine tvarka dėl techninių detalių, kurias reikia išbaigti suderinti“, – teigiama Kultūros ministerijos atsakyme BNS.

Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija yra išsakiusios nepritarimą šiam projektui. Pastabų turėjo ir Teisingumo ministerija.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis BNS anksčiau yra sakęs, jog atidėjimas nėra visiškai pagrįstas. Jo teigimu, valstybės institucijos „turėtų susiimti“ ir sudaryti galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti kvalifikacinius reikalavimus.

Pagal ŠMSM parengtą projektą, reikalavimas užsieniečiams netaikomas ketverius metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo.

„Vėl imtis klausimo ketiname artimiausiu metu, kai sulauksime Kultūros ministerijos patobulinto varianto“, – BNS nurodė ministerija.

Pasak ŠMSM, nuo 2022 metų vasario Migracijos departamentas užregistravo apie 96 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pernai rugsėjo duomenimis, Lietuvoje dirbo 33,9 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ar vėliau ir dirbančių pagal darbo sutartis.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybės sprendimu iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims metams suteikiama laikina apsauga. Kasmet ji pratęsiama.

Tuomet pataisytas ir Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašas, numatant, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos dvejus metus nuo laikinosios apsaugos suteikimo.

2024 metų pradžioje šis dokumentas pakeistas jau nurodžius trejų metų laikotarpį.

Valstybinės kalbos inspekcijos pateiktais duomenimis, lietuvių kalbos kursus iki dabar galėjo baigti apie 6,8 tūkst. asmenų.

Anot ministerijos, susiduriama su praktinėmis problemomis dėl galimybių mokytis lietuvių kalbos ir laikyti valstybinius egzaminus.

Tam, kad užsienietis įgytų lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį pažymėjimą, jis turi išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą.

Pavyzdžiui, pernai Tautinių bendrijų namuose kalbos mokėsi 890 asmenų, iš kurių apie 90 proc. buvo Ukrainos piliečiai, tik 118 asmenų, baigusių kursus, išlaikė valstybinius egzaminus.

„Pastebėtina, kad Valstybinė kalbos inspekcija, tikrindama, ar darbuotojai reikiamu lygiu moka valstybinę kalbą, tikrina ne kalbos mokėjimo faktą, o tai patvirtinantį dokumentą. Tai reiškia, kad net ir kalbos kursus baigusį, kalbą pramokusį, tačiau atitinkamo egzamino neišlaikiusį ir pažymėjimo neturintį užsienietį (...) inspekcija privalėtų bausti“, – teigia ŠMSM.

Ministerija iš pradžių norėjo nustatyti galutinį išimties galiojimo terminą – 2028 metų galą, tačiau atsisakė šios minties po institucijų pastabų.