Ant bankroto slenksčio

Žemės mokestis priblokš

Parengtas žemės verčių žemėlapio projektas ne vieną verčia griebtis už širdies: jeigu valstybė nustatys siūlomas žemės kainas, ne tik miestų, bet ir kaimo gyventojai gali atsidurti ant visiško bankroto slenksčio. Jeigu valstybės institucijos gyventojams nesuteiks žemės mokesčių lengvatų, galima prognozuoti dar vieną socialinės įtampos židinį. Patvirtinus Klaipėdos žemės verčių žemėlapį, miesto centro žemės nuoma gali padidėti penkis kartus.

Tačiau tai dar ne rekordas - Mažajame Kaimelyje mokesčiai gali padidėti aštuonis kartus. Šių mokesčių pabrangimą turėtų pajausti ir sodininkai bei garažų savininkai.

Centre - brangu

Pagal rinkos vertę Klaipėda suskirstyta į 17 zonų. Brangiausia uostamiesčio zona - senamiestis. Čia namų valdų sklypo aras vertinamas maždaug 24 tūkst. litų. Tokia vieno aro kaina nustatyta sklypams, kurių dydis neviršija 5 arų. Jeigu jis didesnis nei 5 arai, jo vertė skaičiuojama pagal kitą formulę - aro kaina mažėja.

Miesto “miegamųjų” rajonų žemės aro kaina mažesnė: pavyzdžiui, Vingio gatvėje namų valdoms skirtas aras tekainuoja apie 6 tūkst. litų.

Brangiausia pramoninės ir sandėliavimo zonų žemė yra uoste ir uosto prieigose, kuriose išvystytas privažiavimo kelių tinklas. Pramoninės paskirties žemės vertę uosto teritorijoje buvo sunku apskaičiuoti, nes ji neparduodama, o tik nuomojama. Jos vertė buvo nustatoma naudojant specialias formules. Kaip sakė Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto kadastro vertinimo ir rinkos tyrimo skyriaus vedėja Vida Labuckaitė, jos naudojamos ir užsienyje. Žemės aro kaina uoste turėtų būti apie 11-12 tūkst. litų. Taip brangiai įvertinus uosto teritorijos žemę, jos naudotojams (nuomininkams) mokesčiai nesikeis, nes čia viską reglamentuoja Uosto įstatymas.

Vasarviečių vertė

Pradėjus masinį žemės vertinimą Melnragėje ir Giruliuose, čia atsirado naujų inžineriniai tinklų ir sklypų kainos šoktelėjo aukštyn. Todėl skaičiavimus teko tikslinti iki paskutinio momento - masinio vertinimo terminas baigėsi pernai gruodžio pabaigoje.

Namų valdoms skirto sklypo aro kaina Melnragėje ir Giruliuose yra apie 9 tūkst. litų. Brangi žemė ir Tauralaukyje: namų valdoms skirto aro kaina siekia beveik 3 tūkst. litų, tačiau priklauso nuo konkrečios vietos. Individualių namų zonoje nuo Miško kvartalo iki Labrenciškių žemės aras vertinamas 6 - 7 tūkst. litų, o galutinę kainą lemia konkreti vieta ir sklypo dydis: jeigu jis neviršija 6 arų, kaina siekia 7,5 tūkst. litų.

“Auksinis trikampis”

Vertinimą atlikusios valstybės įmonės Registrų centro darbuotojai šyptelėjo, išgirdę klausimą apie žemės vertę taip vadinamajame auksiniame trikampyje, kuris yra tarp Šilutės plento, Baltijos prospekto ir senosios Tilžės gatvės, vedančios į Jakų žiedą. Viešumoje jau buvo pasirodę komentarų, kad žemės hektaras čia įvertintas milijonais litų, o jos mokestis kasmet sieks šimtus tūkstančių litų.

“Tas trikampis visai ne auksinis, tačiau rinkos kainą čia nustatyti buvo labai sunku”, - sakė V.Labuckaitė. Jos nuomone, pasirodę komentarai apie labai brangią „trikampio“ žemę galėjo kilti todėl, kad buvo supainioti plotai: namų valdų ir pramoninės paskirties sklypai parengtame žemėlapyje nurodomi arais, žemės ūko paskirties žemės – hektarais.

Vertinant žemę teko susidurti su problema: reikėjo atidžiai įvertinti įvykusius sandorius ir nustatyti, ar juose nurodyta reali žemės kaina.

Teko atmesti sandorius, kuriuose sklypas parduotas už 100 litų, tačiau lygiai taip pat reikėjo atmesti ir sandorius, užfiksavusius nerealiai didžiules kainas. Pirkėjas ir pardavėjas gali savo nuožiūra sutartyse rašyti bet kokias kainas, nes įstatymai nenumato jokios atsakomybės už tikslių sumų sutartyse nurodymą.

Už miesto ribų

Šiuo metu klaipėdiečiai privačius gyvenamuosius namus stato šalia artimiausių miesto ribų. Ypač populiarios vietos - nuo kelio Palanga - Šilutė ašies į rytus. Šioje pusėje vis brangsta namų valdų sklypai. Kainų pokyčiai jau įvertinti žemės verčių žemėlapyje.

Ši zona priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei ir nuo Rimkų tęsiasi iki Purmalių bei Girkalių. Sklypų kainų dėsnis paprastas: kuo arčiau Klaipėdos - tuo brangiau, didžiausios kainos čia siekia maždaug 2,6 tūkst. litų už arą ir nenusileidžia Tauralaukiui. Žemės ūkio paskirties žemės hektaras šioje zonoje vidutiniškai vertinamas 13 tūkst. litų. Registrų centro darbuotojai sakė, kad vienam piliečiui už prie pat plento esančios žemės hektarą buvo siūloma 30 tūkst. litų, tačiau savininkas nesutiko su tokia kaina. Jis mano, kad šioje vietoje hektarą būtų galima parduoti ir už 40 tūkst. litų.

Labai brangiai kainuoja ir sklypai, besiribojantys su Klaipėdos - Kauno, Kauno - Vilniaus autostrada.

Rėmėsi sutartimis

Renkant ir apibendrinant žemės kainų duomenis, dalyvavo ir įmonės Registrų centro uostamiesčio filialas. Klaipėdos apskrities žemės verčių žemėlapis, kaip ir kitų šalies regionų žemėlapiai, pateikti visuomenės vertinimui. Žemėlapių sudarymui vadovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemėlapis sudarytas atlikus žemės vertinimą pagal rinkos kainą. Žemės masinis vertinimas atliktas panaudojant nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sutartyse įrašytas kainas.

Žemėlapio trūkumai

Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė korespondentui nurodė, kad parengtame uostamiesčio žemės verčių žemėlapyje yra akivaizdžių trūkumų.

Jos nuomone, žemės masinio vertinimo metodika visiškai neatspindi tikrųjų žemės kainų prie Taikos prospekto. Pastaruoju metu parduotų sklypų kainų analizė rodo, kad negalima suplakti sklypų vertinimo prie pat Taikos prospekto ir kur nors Gedminų ar Naujakiemio gatvėse, nors pagal žemėlapio projektą šios teritorijos patenka į vieną zoną.

Pagal anksčiau galiojusį uostamiesčio suskirstymą į 137 skirtingus sektorius, žemės vertės buvo labiau diferencijuotos ir tiksliau atspindėjo realią įvairių miesto vietovių žemės rinkos kainą.

Skurdas negresia?

Nekilnojamojo turto kadastro vertinimo ir rinkos tyrimo skyriaus vedėja V.Labuckaitė teigė, kad masinis žemės vertinimas daugelyje pasaulio valstybių krypsta į piginimą. Tai galima įvertinti kaip savotišką nuostolį valstybei ir savivaldybėms (bus mažiau surenkama mokesčių), tačiau tai yra tam tikras palengvinimas mokesčių mokėtojams. Tokią nuostatą Lietuvos specialistams primygtinai rekomendavo užsienio konsultantai, padėję rengti žemės verčių žemėlapį.

Teigiama, kad, preliminariais duomenimis, įsigaliojus naujai žemės mokesčių skaičiavimo tvarkai, visoje Lietuvoje mažės mokesčiai už žemės ūkio paskirties žemę. Mokesčiai didės už naudojimąsi sodų bendrijų žeme (ypač tai aktualu Palangoje, Klaipėdoje – Mažajame Kaimelyje).

Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja R.Gružienė ir skyriaus vyresnioji specialistė Irma Žukienė teigė, kad žemės mokestis priklausys nuo žemės vertės dydžio. Namų valdų žemės vertės dydžiai Klaipėdoje svyruos nuo 2 tūkst. iki 27 tūkst. litų už arą. Brangiausia bus senamiesčio zonos žemė, o pigiausia – neseniai prie Klaipėdos prijungtų gyvenviečių teritorijų.

Pagal verčių žemėlapio projektą uostamiesčio senamiesčio žemės mokestis gali padidėti maždaug 5 kartus, Mažajame Kaimelyje – 8 kartus, pietinėje dalyje “miegamuosiuose” rajonuose – daugiau nei 7 kartus. Žemėtvarkos skyriuje pernai atlikta žemės mokesčio analizė parodė, kad pigesnių miesto vietų žemės mokesčių tarifai turėtų padidėti labiausiai.

Savivaldybės darbuotojos taip pat patvirtino, kad naujus žemės nuomos mokesčių tarifus labiausiai pajus mieste esančių sodų bendrijų ir garažų bendrijų nariai.