Seimo Pirmininko Artūro Paulausko teigimu, Europos Sąjungos priešininkų Lietuvoje nedaug, tačiau abejojančiųjų tokio kelio pasirinkimu - dar apstu  

Vakar Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas lankėsi Kaune. Savivaldybėje jis susitiko su miesto meru Giedriumi Donatu Ašmiu, Tarybos nariais, visuomenės atstovais, diskutavo apie Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje.

Lietuvos parlamento vadovas taip pat viešėjo “Kauno dienos” redakcijoje ir mielai sutiko atsakyti į pateiktus klausimus.

- Kokias išvadas galėtumėte padaryti po susitikimų su žmonėms, diskusijų apie Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą? 

- Pirmiausia - referendumo dėl stojimo į ES rezultatai, manau, labai daug priklausys nuo žmonių požiūrio į dabartinės valdžios veiksmus. Didžioji dalis klausimų, kuriuos išgirdau susitikimuose, yra susiję su nūdiena: kada savininkams bus grąžinta žemė, kitas nekilnojamasis turtas, kada žemdirbiams bus daugiau mokama už jų išaugintą produkciją, kada bus grąžinti rubliniai indėliai ir t.t. Kitaip tariant, nemažai žmonių savo apsisprendimą sieja su tuo, kaip valdžia padės jiems išspręsti susikaupusias problemas. Kita visuomenės dalis - jaunimas, verslininkai, kurie jau mato savo perspektyvas Europos Sąjungoje, dažniausiai domėjosi galimybėmis pasinaudoti ES fondų ir Vyriausybės teikiama parama plėtojant savo verslą, integruojant jį į Europos rinką. Šie žmonės jau dabar planuoja savo ateitį. Manau, galima padaryti išvadą, kad prieštaraujančiųjų stojimui į Europos Sąjungą yra palyginti nedaug, tačiau abejojančiųjų ratas dar gana nemažas, todėl jiems dabar reikėtų skirti didesnį dėmesį.

- Bene labiausiai dėl būsimos mūsų narystės Europos Sąjungoje, atrodo, yra sunerimę vyresnio amžiaus žmonės, pensininkai bei gyvenantieji kaime. Ar galėtumėte išsklaidyti jų baimę, kad po integracijos į ES jų gyvenimas nepablogės? 

- Ypatingų pokyčių kainų, socialinės paramos sistemose iš karto neįvyks, todėl baimintis dėl galimo gyvenimo lygio pablogėjimo tikrai nereikėtų. Kainos yra susijusios su paklausa, todėl vargu ar jos kils. Jau dabar Lietuvoje kai kurios prekės kainuoja brangiau negu Europos Sąjungos valstybėse, todėl reikėtų laukti ne jų padidėjimo, o sumažėjimo. Ateinanti ES parama sudarys galimybę didinti socialinę apsaugą. Turėsime daugiau investicijų, tiesioginių išmokų žemdirbiams. Tai prisidės prie mūsų bendro produkto kūrimo. Tuomet atsiras galimybių didinti vidutinį atlyginimą, didinti pensijas, pašalpas, įvairias išmokas.

- Diena, kai įsiliesime į Europos valstybių klubą, nenumaldomai artėja. Ar galėtumėte pasakyti, kokia dalis mūsų įstatymų atitinka ES reikalavimus ir kiek jų dar reikės keisti, tobulinti? 

- Apie 80 proc., o gal net ir daugiau, mūsų įstatymų yra jau harmonizuoti su Europos Sąjungos teise. Tą didžiulį darbą mes atlikome derėdamiesi su ES ir užbaigdami derybinius skyrius. Šiuo metu yra likę visai nedaug įstatymų, kuriuos dar reikės suderinti, patobulinti, kad jie atitiktų ES teisės reikalavimus.

- Kokie eurointegraciniai įstatymai, Jūsų manymu, sunkiausiai skinasi kelią į gyvenimą ir kodėl? 

- Sunkiausiai paprastai priimami tie įstatymai, kurie yra susiję su mūsų finansinėmis galimybėmis, tam tikrais reikalavimais verslui, žemdirbiams. Juk reikės užtikrinti tam tikrą kokybę, sanitariją, aplinkos apsaugą, tam bus reikalingos papildomos investicijos. O pinigų, kaip žinoma, niekas nenori prarasti, todėl ir pasipriešinimas tokiems įstatymams būna didžiausias.

- Esate ne tik parlamento pirmininkas, bet ir vienos iš valdančiųjų partijų vadovas. Šią savaitę Ministras Pirmininkas viešai prabilo, kad socialdemokratų ir socialliberalų atstovai diskutuoja apie abiejų partijų susijungimą. Socialliberalai iki šiol neigė tokias kalbas. Kaip yra iš tiesų? Ar yra galimybių, kad prieš Seimo rinkimus jūsų vadovaujama partija susijungs su socialdemokratais? 

- Socialliberalų ir socialdemokratų partijų vadovų nutarimu yra rengiama bendra rinkimų strategija. Abi partijos ateinančiuose Seimo rinkimuose dalyvaus bendrai. Galbūt sudarysime bendrą kandidatų sąrašą, gal pasidalysime rinkimų apygardas, kad be reikalo nekonkuruotume. Rengiamoje bendroje rinkimų strategijoje bus numatytas ir tam tikras partijų suartėjimo scenarijus. Kaip viskas pasisuks, dabar būtų sunku pasakyti, tačiau, manau, jog per tam tikrą laiką, neskubant turėtume suartėti labiau.

- Pastaruoju metu vyksta intensyvus centristų, liberalų ir moderniųjų krikščionių demokratų partijų susijungimo procesas. Moderniųjų krikdemų lyderis jau suspėjo pareikšti, kad vienas svarbiausių būsimosios jungtinės partijos tikslų - nušalinti nuo valdžios socialdemokratus ir socialliberalus. Ar ne tai turėjo įtakos socialliberalų bei socialdemokratų apsisprendimui labiau suartėti? 

- Mes girdėjome šį pareiškimą. Tačiau aš nemanau, kad partijų jungimosi tikslas turėtų būti ką nors nuversti ar nušalinti. Paprastai partijos jungiasi dėl ideologinių panašumų, siekiant sutelkti jėgas valstybei bei jos žmonėms naudingam darbui, o ne kovoti su kitomis politinėmis jėgomis. Oponavimas kitoms partijoms yra normalus dalykas, tačiau jis neturi nieko bendro su bandymais kitas politines jėgas ištrinti iš politinio žemėlapio. Kai matome tokias pastangas ir girdime tokius pareiškimus, privalome stiprinti ir savo jėgas.

- Birželį vyks papildomi rinkimai į atsilaisvinusias Seimo narių vietas kai kuriose Vilniaus rinkimų apygardose, Panevėžyje. Ar socialliberalai rengiasi derinti savo veiksmus bei kandidatus su valdančiosios koalicijos atstovais? 

- Taip, deriname. Buvome keletą kartų susitikę su socialdemokratų atstovais ir daug ką jau esame aptarę. Šiuo klausimu dirba ta pati grupė, kuri rengia ir bendrą abiejų partijų rinkimų strategiją.

- Po to, kai gana netikėtai Jūsų partijos deleguotas sveikatos apsaugos ministras buvo pakeistas socialdemokratu, prabilote apie “tam tikrą moralinę kompensaciją”. Ar koalicijos partneriai ką nors pasiūlė už šį prarastą postą? 

- Kalbėdamas apie moralinę kompensaciją partijai aš tuomet turėjau galvoje tai, kad būtų pripažinta, jog buvo pažeistas mūsų bendro darbo susitarimas. Mes nekėlėme reikalavimo, kad vietoj sveikatos ministro mūsų partijai būtų suteikta teisė deleguoti savo atstovą į kokį nors kitą postą. Tačiau atkreipėme dėmesį į tai, kad mums bendrai dirbti iki kadencijos pabaigos dar liko pusantrų metų ir jeigu ateityje būtų sprendžiami kokie nors kadrų klausimai, jie turėtų būti derinami ir su socialliberalais.

- Vis netyla kalbos apie du Seimo socialliberalų frakcijos narius - Rolandą Pavilionį ir Viktorą Uspaskichą. Jie neretai prieštarauja bendrai frakcijos nuomonei. Ar šioje situacijoje neketinate imtis kokių nors radikalesnių priemonių, ar lauksite, kol viskas kaip nors išsispręs savaime?

- Visų pirma jie nėra mūsų partijos nariai, todėl didesnės įtakos daryti jiems negalime. Norėtume, kad jie daugiau įsiklausytų į frakcijos nuomonę, labiau atsižvelgtų į mūsų partijos tikslus, programines nuostatas, skatiname juos taip elgtis. Tačiau abu jie yra žmonių išrinkti parlamentarai, turi tam tikras pareigas Seime, turi savo propaguojamų idėjų šalininkų. Kartais iš tiesų dėl jų viešų pasisakymų kyla tam tikrų problemų, tačiau nemanau, kad jos yra neišsprendžiamos. Jie įsiklauso į mūsų pastabas, reaguoja į jas, tačiau vis dėlto yra tam tikra riba, kurios peržengti nederėtų.

- Praėję savivaldybių tarybų rinkimai Jūsų vadovaujamai partijai nebuvo sėkmingi. Ypač Kaune, kur socialliberalai negavo nė vieno mandato. Kaip vertinate savo bendrapartiečių veiklą besibaigiančios kadencijos miesto Taryboje? 

- Mano vertinimas gali būti vienoks ar kitoks, bet kauniečiai rinkėjai pasakė savo. Į Tarybą nepateko nė vienas socialliberalas. Tai skaudus smūgis partijai. Prieš trejus metus rinkėjai daug tikėjosi iš mūsų partijos, aktyviai balsavo už jos kandidatus. Tuo, kaip Kauno socialliberalai šią kadenciją elgėsi miesto Taryboje - konfliktavo tarpusavyje, skaldėsi, bėgiojo iš frakcijos į frakciją, murkdėsi įvairiose intrigose, niekas negali džiaugtis. Todėl rinkėjai juos visai pelnytai nubaudė. Tai labai didelė pamoka. Visų pirma tiems politikams ir pagaliau visai partijai. Dabar turėsime vėl viską pradėti iš pradžių - ketverius metus dirbti neturėdami realios įtakos miesto Taryboje, kad vėl atgautume žmonių pagarbą ir pasitikėjimą.