Prieš Lietuvą vykdomų informacinių atakų intensyvumas ateityje nemažės, teigia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą paskelbęs Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Taip pat žvalgybininkai numato, kad toliau bus periodiškai rengiamos informacinės provokacijos.

Dokumente teigiama, kad Lietuva pastaraisiais metais nuolat patiria intensyvias, sistemingas ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotas išorės veikėjų informacines atakas, o jų intensyvumas ypač išauga tada, kai Lietuva imasi aktyvių veiksmų, įgyvendindama savo užsienio politikos ir gynybos prioritetus bei energetikos projektus.

Esminiai informacinių atakų uždaviniai - Lietuvos visuomenės išlaikymas svetimame informaciniame lauke, valstybės ir visuomenės pažeidžiamumo didinimas ir poveikis „visuomenės, atskirų jos grupių ar individų mentalitetui ir pasaulėjautai“.

Pažymima, kad greta ekonominės ir socialinės problematikos intensyviai naudojama istorinė tematika, kaltinant Lietuvą istorijos perrašinėjimu, nacizmo reabilitavimu ir bendražmogiškų, europietiškų vertybių nepaisymu.

Lietuvos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu dažnai stengiamasi sumenkinti šalies pastangas skatinti demokratizacijos procesus Rytų Europoje, atvirai abejojama Lietuvos sugebėjimu konstruktyviai įsitraukti į tarptautinių organizacijų (NATO, ES) vykdomą veiklą. Be to, dažniau išryškinami ir plačiai skelbiami įtampą santykiuose su kaimynais keliantys klausimai, teigiama dokumente.

Kritiškai viešajai nuomonei nacionalinio saugumo interesų atžvilgiu formuoti visuotinėje, regioninėje ir nacionalinėje informacinėse erdvėse yra naudojamasi įvairiais metodais. „Dažniausiai ne agresyviai, o žingsnis po žingsnio atitinkama informacinė žinia paskleidžiama per televiziją, spaudą, internetinius portalus, socialinius tinklapius, konferencijas, fondus, nevyriausybines organizacijas, tarptautinius susitikimus, oficialių pareigūnų pareiškimus, protesto akcijas“, - rašoma grėsmių vertinime.

Valstybės saugumo departamentas savo paskelbtoje ataskaitoje pažymi, kad užsienio valstybių remiamos bei koordinuojamos visuomeninės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, siekdamos bloginti Lietuvos kaip demokratinės valstybės įvaizdį, naudojasi kraštutinių dešiniųjų organizacijų veikla.

Šių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai reguliariai skleidžia klaidingą informaciją apie dešiniojo ekstremizmo populiarėjimą visuomenėje, o valdžios pareigūnus kaltina tokios ideologijos palaikymu, ir tokie veiksmai yra prieš Baltijos valstybes nukreiptų informacinių bei ideologinių kampanijų dalis, rašoma ataskaitoje.

VSD taip pat tvirtina, kad Lietuvoje veikiančios kraštutines politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos ir kontroversiška retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio.