Įkurtuvės

Žvejų prieplauka laukia laivų

Šeštadienį po dvejus metus ir kelis mėnesius trukusių statybos darbų oficialiai buvo perkirpta žvejų prieplaukos atidarymo juosta. Ta proga žvejus ir sutvarkytos šalia prieplaukos V Marių gatvės gyventojus sveikino Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Vidmantas Kanopa, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas. Statybininkų vardu žodį tarė ir pabaigtuvių raktą šeimininkams perdavė individualios statybos darbų įmonės “Lokys” direktorius Juozas Gaidauskas. Šio netradicinio objekto statybų pradžią ir jų iniciatorius geru žodžiu minėjo Seimo narys - klaipėdiškis Valentinas Greičiūnas.

Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius pabrėžė, kad jūroje ne viskas žmonių valioje, tačiau krante galime ir turime palengvinti jų dalią. Šios prieplaukos statyba - tai tiktai pirmasis žingsnis šia kryptimi. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje pakeis ir žvejų gyvenimą. Didės dėmesys žvejybos kontrolei, žuvų išteklių išsaugojimui. Žvejai bus geriau apsaugoti ir socialiai. Lietuvos interesai neapsiriboja žvejyba Baltijoje. Prie jos yra apie 30 stambių uostų ir dar daugiau žvejų uostelių bei prieplaukų. Labai svarbu, kad ir Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje atsirado vietos žvejų prieplaukai.

Uosto direkcijos vadovo S. Dobilinsko teigimu, tai daugiau socialinis nei pelną duosiantis objektas. Džiugu, kad ne tik žvejai nebebus “kampininkai”, turės savo krantines, bet ištvėrę statybų triukšmą ir sumaištį puikiai sutvarkyta aplinka dabar galės džiaugtis ir Marių gatvės gyventojai.

Nors apie 25 milijonus litų kainavęs objektas - nepigus dalykas, socialiniu požiūriu jis labai svarbus ir reikalingas. Prie krantinių, prieplaukoje, turėtų sutilpti daugiau nei 60 žvejų laivų. Kol kas, nesant operatoriaus, ją valdys pati uosto direkcija, tačiau tai nereiškia, kad nebus vystoma infrastruktūra. Ne tik uostamiestyje, bet ir Vilniuje puikiai suvokiama, kad be Klaipėdos nėra žūklės, o be žvejų ir Klaipėda nebus uostamiestis, turintis savo tradicinį verslą.