Uoste

Žvejų prieplauka „pasipuošė“ draudimo ženklais

Nors po naujosios žvejų prieplaukos atidarymo iškilmių praėjo beveik mėnuo, žvejų laivų joje nėra. Prie krantinių pritvirtinti ir maudytis bei žvejoti draudžiantys ženklai. Kada 25 mln. litų kainavusioje krantinėje bus švartuojami laivai, kol kas neaišku.

Vienas prieplaukos “apgyvendinimo” variantų, teigė Žuvininkystės departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Vaclovas Petkus, kad žvejai pirma savo laivelius prišvartuos prie naujųjų krantinių, o po to Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su jų savininkais pasirašys sutartis.

Tokia tvarka nepriimtina Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai. Ji raštiškai kreipėsi į uosto generalinį direktorių Sigitą Dobilinską ir pageidavo, kad laivų nuomos sutartis būtų pasirašyta ne su kiekvienu laivo savininku, o su asociacija. Uosto direkcijos direktorius režimui Algirdas Dulkė tokių asociacijos kolektyvinių ketinimų nelaiko rimtais. Jo teigimu, sutartys bus sudaromos su laivų savininkais. Direkcija iš žvejų prieplaukos pelno nesiekianti, bet nenorinti ir nuostolių. Aptariami įvairūs variantai. Vienas jų: jeigu žvejys turi kelis laivus ir jie stovės prie krantinės dviem korpusais, nuomą reikės mokėti tik už vieną.

Paklaustas, kodėl vos ne po mėnesio prie krantinių atsirado maudytis ir meškerioti draudžiantys ženklai, uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas, uosto kapitono pavaduotojas Arvydas Narmontas atsakė lakoniškai - uoste žvejoti draudžiama.

Žvejų prieplauka - neatsiejama uosto akvatorijos dalis. Tačiau tiesa ir tai, kad iki šiol Smeltalės žiotyse Marių ar Žūklės gatvių vaikai išeidavo meškeriojimo pradžiamokslį. Nuo šiol jie čia daugiau nosies nekiš. Apie tai įspėja ne tik ženklai, bet ir uoliai nuo krantinės vaikus gainiojantis apsaugininkas. A.Dulkė teigė, kad kol kas patvirtintas tik žvejų prieplaukos vyresnysis operatorius. Sutiktas prie krantinės iš lengvojo automobilio išlipęs vaikinas patvirtino, kad jis iš tiesų tuščią krantinę saugo nuo meškeriotojų.