Pedagogus ruošiančių aukštųjų mokyklų auditorijos rudenį pasipildys naujais studentais. Iš viso šiemet į pedagogiką įstojo 143 studentais daugiau negu pernai.

„Ikimokyklinį ugdymą, VU specialiąją pedagogiką bei logopediją ir Vilniaus kolegijos pradinio ugdymo pedagogiką rinkosi gausiausias būrys stojančiųjų“, – pasakojo LAMA BPO atstovė Odeta Kardauskė.

Šiek tiek padaugėjo ir norinčių studijuoti įvairių kalbų pedagogiką. Tačiau ir toliau beveik niekas nenori būti fizikos, chemijos ar informatikos mokytojais. Situacija kritiška.

„Ir asociacijoje yra kalbama, tarp fizikų, ypač veteranų, kad mes jau dinozaurai, nykstantys esame“, – juokavo Fizikos mokytojų asociacijos viceprezidentas Lukas Bagdonavičius.

Fizikos mokytojas pasakoja, kad pedagogikos studentai, atliekantys praktiką mokyklose, dažnai vėliau nenori jose dirbti. O tiksliųjų mokslų pedagogų trūksta šimtais jau dabar.

„Suvokdami iššūkio mastą, kad pas mus, pavyzdžiui, iš šitų sričių yra apie 17 proc. mokytojų, kurie yra pensinio amžiaus, tai reiškia, kad mums reikia pakeisti daugiau negu 100 mokytojų, kurie jau dabar yra pensinio amžiaus“, – aiškino Švietimo komiteto pirmininko pavaduotojas (TS-LKD) Liutauras Kazlavickas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Netrukus, šalies regionuose nelikus tiksliųjų mokslų mokytojų, vaikams fizikos, matematikos ar chemijos gali tekti mokytis per kompiuterį, be mokytojo klasėje.

„Jeigu iš viso bus kokia griūtis fizikos mokytojų ir matematikos, nes ši problema yra bendra, tai įsivaizduoju, kad bus nuotolinės pamokos srautui – du tūkstančiai mokinių, tada kažkokios gal pratybos, laboratoriniai“, – samprotavo L. Bagdonavičius.

Universitetai Švietimo ministerijai apie pavojų signalizuoja.

„Esame šnekėję su ministerija, bet kol kas jokių veiksmų ministerija nesiima, ir čia turbūt ateities klausimas“, – teigė Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Veiksmų plano universitetai laukia ilgai, ir kasmet, gavus stojimų rezultatus, tenka nusivilti.

„Jokių priemonių politikai nesiima jau turbūt trejus metus. Visiškai suprasdami situaciją, ją matydami, bet jokių priemonių keisti situacijai iš esmės nėra“, – piktinosi V. Jaskūnas.

Vilniaus universiteto prorektorius įspėja, kad tuoj neliks ir profesorių universitetuose, galinčių paruošti fizikos, chemijos, matematikos mokytojus.

„Senieji korifėjai jau nueina nuo scenos, o naujų specialistų mokslininkų neatsiranda“, – tikino V. Jaskūnas.

Ministerija žada problemą pradėti spręsti nuo apklausos.

„Kadangi dabartinis studijų modelis neužtikrina pakankamo stojančiųjų skaičiaus (ypač tiksliųjų dalykų), ketinama tartis su pedagogų rengimo centrais dėl to, kaip organizuoti studijas, kad jos taptų patrauklesnės stojantiesiems. Siekiant išsiaiškinti, kokios priežastys motyvuoja ar, priešingai, neskatina rinktis mokytojų rengimo studijų ir pačios mokytojo profesijos, ketinama atlikti apklausą ir nustatyti, kas lemia stojančiųjų pasirinkimus“, – tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kol kas pedagogikos studentams skiriamos valstybės stipendijos, panašu, neveikia. Nepavyksta pagerinti ir mokyklos kaip darbo vietos patrauklumo.

„Šia linkme Lietuva, žiūrint į tarptautines ataskaitas, pasižymi tuo, kad buvo nuolat keliamas mokytojų darbo užmokestis, gerinamos kitos sąlygos, bet, matyt, to dar nepakanka“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.

Švietimo bendruomenė džiaugiasi, kad matematikos pedagogikos studijas šiemet pasirinko 15 abiturientų daugiau negu pernai. Iš viso studijuos 33 studentai. Tačiau kiti tai vadina tik lašu jūroje ir švęsti neskuba.