Vilniuje esančios Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos informacinių technologijų specialistas rodė, kokiomis programomis gali naudotis mokytojai ir mokiniai.

„Dažniausiai „Word“, „Excel“, „Teams“, įeina daugiau tų programų“, – šnekėjo informacinių technologijų specialistas Linas Radavičius.

Dienos be programų jau neįsivaizduoja. Galima prisijungti ir iš namų.

„Valstybė buvo numačiusi aprūpinti mokinius „Microsoft Office A3“ naujausiu paketu, kuris duoda daugiau saugumo prieš kibernetines atakas ir panašiai“, – kalbėjo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

„Office“ paketas mokykloms nemokamas, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija licencijoms išleido solidžią sumą – 2,3 mln. eurų.

„Nupirktos licencijos, bet nepasiekė savo adresato“, – pabrėžė valstybės kontrolierė.

Paaiškėjo, kad kai kurios mokyklos prie milijonų vertės nupirkto paketo net neprisilietė.

„Senesnė versija mus tenkina, apie šią versiją su A raide bent mes negirdėjome – apie naujesnę versiją“, – šnekėjo Šilutės Žibų pradinės mokyklos direktorė Elena Šarkienė.

„Mokyklos apie tai nežino, nes valstybinės institucijos jas paskelbia kažkur, pavyzdžiui, savo svetainėje, kažkokioje užslėptoje reklamoje, mokyklos yra užimtos ir nebūtinai turi galimybių nardyti, ieškoti“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes kaip agentūra nuolat informuojame, siunčiame pranešimus ir net raštus, primindami, kad tokia galimybė egzistuoja“, – aiškino Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas.

„Galbūt ir trūko tos komunikacijos, kada čia buvo pirkta ir kada čia buvo ištransliuota“, – teigė Šilutės Žibų pradinės mokyklos direktorė.

Pastarosios mokyklos direktorė sakė, kad neturėdami naujausių programų, nuskriausti nesijaučia – naudojasi senesne versija.

„Tiesiog nematome poreikio, kad mums reikėtų“, – sakė E. Šarkienė.

Auditoriai skelbia, kad licencijomis iš viso nepasinaudojo net 35 procentai vertintų mokyklų.

„Tikrai nemažas skaičius“, – pabrėžė L. Radavičius.

„Visąlaik turime dirbti, kad būtų geriau“, – pabrėžė S. Šabanovas.

Anot auditorių, 15 proc. mokyklų nurodė, kad jų niekas neinformavo, yra ir tokių, kurie galimai net neturi pajėgumų programas pasijungti.

„Spėčiau, kad viduje mokykloje niekas neapsiėmė tos administravimo naštos. Kiekvieną vartotoją suvesti, kiekvienam išsiųsti slaptažodžius“, – nurodė L. Radavičius.

„Keletą vadovų parašė, kad naudoja kitus įrankius, ne „Office“ įrankius, galbūt yra labai nedaug mokyklų, kur tiesiog administruoti nėra pajėgumų“, – šnekėjo Dainius Žvirdauskas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.

Kalbama ne tik apie specialistus – dar yra tokių atvejų, kai vienu kompiuteriu mokykloje naudojasi 21 mokinys.

„Mūsų ir yra tikslas suteikti plačią galimybę, o mokykla ir mokinys pasirenka“, – teigė S. Šabanovas.

Auditoriai nustatė – licencijoms, kurios mokinių taip ir nepasiekė, išleista apie 800 tūkst. eurų.

„Mūsų akimis, tai tikrai yra netinkamas ir neefektyvus išteklių naudojimas“, – pabrėžė valstybės kontrolierė.

„Paskelbta, kad čia yra neefektyvu. Čia ne rezultatyvu, čia pro šalį plaukia pinigai, tačiau ministerija arba funkcionieriai bando ieškoti pasiteisinimų, o ne keisti“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

„Daugiau viešinimo, pasidomėjimo, gal toje mokykloje reikia pagalbos tam tikros“, – šnekėjo D. Žvirdauskas.

„Dar kartą priminsiu jums – 16,5 tūkst. licencijų yra pilnai naudojamos, jos įsigytos būtent mokytojams, tuo tikrai galime pasidžiaugti. Tai ačiū jums už šitą galimybę pakomentuoti“, – nurodė Nacionalinės švietimo agentūros direktorius.

„Jeigu valstybė išleidžia pinigus, tai tie pinigai turi pasiekti kiekvieną vaiką, o jeigu matome, kad to nereikia, tada reikia pinigus perskirstyti, o ne be reikalo išlaidauti“, – teigė I. Segalovičienė.

Licencija galima naudotis iki šių metų pabaigos. Anot G. Sarafino, svarbu, kad bent jau nuo naujų mokslo metų mokyklos būtų informuotos ir galėtų pasinaudoti, ką valstybė yra užsakiusi.