Teisė tausoti gimtąją kalbą - ir lietuviams, ir Lietuvos lenkams | KaunoDiena.lt

TEISĖ TAUSOTI GIMTĄJĄ KALBĄ - IR LIETUVIAMS, IR LIETUVOS LENKAMS

Taip mano Lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime vadovė Rita Tamašunienė, teigianti, kad ją liūdina prezidentės D. Grybauskaitės metiniame pranešime išsakyta kritika Lietuvos vyriausybei dėl sutikimo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.

„Mums iš tikrųjų liūdna, jeigu prezidentė mato, kad mes - kažkokia grėsmė valstybinei kalbai. Grėsmę reikia įžvelgti visai kituose dalykuose. Daug šeimų, jaunų šeimų emigruoja ir iš tikrųjų nors prezidentė pabrėžė, kad emigrantai grįžta, galbūt šiek tiek, bet mes vis dėlto matome kaimuose tuščius namus, emigracijos banga buvo labai didelė ir išvykusios į kitas šalis dirbti jaunosios šeimos negali ugdyti (vaikų) gimtąja lietuvių kalba. Ir tai yra iš tikrųjų ta tikroji grėsmė ir reikėtų numatyti, ką galima būtų Lietuvai, kaip valstybei, padaryti būtent šia linkme, kad lietuviai, kurie yra dabar po visą pasaulį išsibarstę, grįžę mokėtų tą lietuvių kalbą“, - BNS sakė parlamentarė.

Jos teigimu, teisę tausoti gimtąją kalbą turi ir lietuviai, ir Lietuvos lenkai.

„Prezidentė savo kalboje taip pat pabrėžė, kad mes turime tausoti, mylėti, saugoti gimtąją kalbą - tai supratome, kad visi turime lygias teises tą kalbą saugoti. Nes kiekvienas gimsta ir auga šeimoje ir jo kalba yra tokia, kokios moko tėvai, kurią nuo gimimo girdi“, - aiškino ji.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos po prezidentės metinio pranešimo išplatintame pareiškime pažymima, kad D.Grybauskaitės teiginiai, susiję su lietuvių kalba ir tautinėmis mažumomis, „yra klaidingi ir nelogiški“.

„Lietuvių kalbai grėsmę kelia ne tautinės mažumos, o tai, kad, valdant konservatoriams, kuriuos Lietuvos prezidentė rėmė, iš Lietuvos išvažiavo pusė milijono gyventojų, kurių vaikai arba turi labai ribotas galimybes mokytis lietuvių kalbos, arba tokių galimybių išvis neturi. Visų pirma būtina rūpintis tuo, kad lietuviai neišvažiuotų iš savo Tėvynės, o ne kritikos strėles nepagrįstai kreipti į tautinių mažumų pusę“, - teigia partija.

„Prezidentė D.Grybauskaitė turėtų žinoti, kad lietuviškos mokyklos Lenkijoje yra uždaromos Punsko valsčiaus tarybos narių ir viršaičio, kurie yra lietuvių tautybės, todėl prezidentės pasisakymą šiuo klausimu galima apibrėžti kaip provokuojantį. Belieka apgailestauti, kad patarėjai rengia prezidentei tekstus, kurių turinys nepadeda siekti tautinės santaikos“, - sakoma Lenkų rinkimų akcijos pranešime.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po prezidentės metinio pranešimo savo ruožtu Lenkijos spaudos agentūra PAP sakė, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra sunkesnėje fazėje nei pirmosios jo kadencijos metu.

„Aišku, kad šioms komplikacijoms pirmiausiai įtakos turi Lietuvos lenkų padėtis. Iš vienos pusės – pagrįsti lenkų mažumos norai. Iš kitos – Lietuvos valdžios kartais nesugebėjimas, o kartais nenoras juos realizuoti“, - sakė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkija rems visus Lietuvos lenkų siekius tuo pat metu visiškai gerbdama Lietuvos suverenumą.

„Man taip pat aišku, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai turi būti lojalūs Lietuvos piliečiai, tačiau tuo pat metu iš Lietuvos valdžios lauksime daugiau supratimo ir ten gyvenantiems lenkams, nes dauguma jų norų nėra ekstravagancijos apraiška ir verta didesnio dėmesio negu iki šiol“, - sakė Lenkijos premjeras.

Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą šalies vadovė sakė, kad „valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba“.

„Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos“, - teigė prezidentė.

Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimu švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis yra pasirašęs įsakymą dėl palengvinimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą - jie gali parašyti mažiau žodžių ir padaryti daugiau klaidų.

Rašyti komentarą
Komentarai (12)

V.Ladas

Lietuvos lenkai bijo nutautėti, kaip per gana trumpą laiką nutautėjo Kauno ir Kauno rajono (pvz.Vandžiogalos) gyventojai, kada anksčiau jie sudarė žymią dalį vietos gyventojų. Kiekvienas Lietuvos kitatautis, baigęs lietuvišką vidurinę mokyklą pasakys, kad gimtąja kalba jis jau nemąsto, arba mąsto sunkiai, mąsto lietuviškai, gimtąja kalba jam sunkiau yra dėstyti mintis...

Ignas

Patiko komentaras Delfyje: Vladas 2013-06-11 22:17 Birželio 9 d. Latvijoje viešėjo Komorovskis. Jis džiūgavo, kad Latvijos lenkai gyvena kaip rojuje. Koks gi tas rojus? 1. Latvijoje gyvena apie 50 000 lenkų. Daugiausia jų yra pietryčių Latvijoje (Latgaloje), kuri 1569-1772 priklausė Abiejų Tautų Respublikai, o po karo su švedais (1600-1629) buvo pavadinta "Inflanty Polskie" - Lenkų Infliantais (Infliantai - iškraipytas Livland, t.y. Livonijos, pavadinimas). 2. Maždaug 10 000 iš jų neturi Latvijos pilietybės. Jų pase įrašyta "Alien" - ateivis. 3. Latvijoje yra 5 mokyklos su dėstomąja lenkų kalba; 60 proc. dalykų jose dėstoma valstybine latvių kalba. 4. Valstybinio latvių kalbos egzamino reikalavimai tautinių bendruomenių mokyklose yra tokie patys kaip ir latviškose mokyklose. 5. Latvijos lenkų pavardės rašomos tik latviškai. 6. Latvijoje niekur nėra dvikalbių gatvėvardžių - net Daugpilyje ar Kraslavoje, kur pačių latvių tėra tik po keliolika procentų.. Siūlau sukurti tokį rojų ir Lietuvos lenkams.

bet va

Mildažytė parodė visai Lietuvai kokia kalba reikia kalbėt Vilniuje
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS