Bylą nagrinėjančiam teisėjui turi būti užtikrinta teisė visais atvejais susipažinti su visa byloje esančia ir bylai reikšminga informacija, taip pat ir valstybės paslaptimis, teigia Konstitucinis Teismas (KT).

„Pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad teismas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą ir privalėdamas išnagrinėti bylą objektyviai ir teisingai, būtų priverstas priimti sprendimą neturėjęs galimybės susipažinti su visa byloje esančia ir bylai reikšminga informacija, net jei ji sudaro valstybės paslaptį, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi įstatymo nustatyta tvarka išduota leidimą“, - teigiama trečiadienį paskelbtame KT išaiškinime.

Anot jo, jeigu teismas turėtų priimti sprendimą visapusiškai neįvertinęs visos byloje esančios ir bylai reikšmingos informacijos, taip pat ir sudarančios valstybės paslaptį, priimtas sprendimas negalėtų būti tinkamai pagrįstas, būtų sudarytos prielaidos priimti neteisingą sprendimą.

KT išaiškino, jog 2007 metų gegužės 15 dienos nutarimo nuostatos reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) visais atvejais turi teisę susipažinti su byloje esančia ir bylai reikšminga valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą išduodamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Išaiškinimo į KT dėl teisėjų galimybės susipažinti su slapta informacija klausimu kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

LVAT prašė išaiškinti ankstesnių nutarimų nuostatas, kad „negali būti tokios teisinės situacijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija“, ir kad „teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi pagrindžiama Konstitucijos 109 straipsniu ir 117 straipsniu“.

Kreiptis į KT Vyriausiąjį administracinį teismą paskatino Valstybės saugumo departamento (VSD) gegužės 12 dienos nurodymas minėto teismo pirmininkui Ričardui Piličiauskui iki liepos mėnesio 3 dienos organizuoti leidimų dirbti su slapta informacija išdavimą visiems LVAT teisėjams. Tuo metu R.Piličiauskas laikosi pozicijos, jog Konstitucija užtikrina teisėjo teisę susipažinti su byloje esančia slapta informacija, ir tam nereikia atskiro leidimo.

Su slapta informacija teisėjai susiduria nagrinėdami kai kurias administracines bylas. Dėl vienos jų - dėl Vitalijaus Gailiaus atleidimo iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pareigų - LVAT teisėjų kolegija yra kreipusis į KT. LVAT prašė Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinio departamento pateikti su byla susijusią įslaptintą medžiagą, tačiau šios institucijos teismui pateikė tik dalį.

V.Gailius iš pareigų buvo atleistas 2012 metų vasarį kartu su pavaduotoju Vytautu Giržadu. Juos atleido tuometinis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis, šį žingsnį motyvavęs Valstybės saugumo departamento medžiaga. Anksčiau šie pareigūnai tikrinti poligrafu dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo.