Ir toliau verda ginčai dėl apleisto buvusio Žydų ligoninės pastato, stūksančio pačioje seniausioje ir bene lankomiausioje miesto vietoje - prie Kauno pilies, A.Jakšto ir Papilio gatvių kampe.

Trijų aukštų statinys šiandien atrodo ypač grėsmingai - krinta tinkas, nusilupo dažai, skeldėja sienos, išdaužyti langai, šalia mėtosi ir benamių daiktai, įvairios atliekos (nuotr.). Iki sovietmečio ligoninė priklausė tik žydams, vėliau joje buvo gydomi visi kauniečiai, veikė gimdymo namai.

Į šią vietą neretai užklysta ne vien pastogės ieškantys benamiai, bet ir naktiniai vandalai. Apie ten besirenkančią publiką galima spręsti iš satanistinių ir antisemitinių užrašų, patalpose primėtyta tuščių plastikinių ir stiklinių butelių, švirkštų, viduje išdegintos sienos.

Kliūčių lankytis šiame neme-vaiduoklyje nėra, nes savivaldybė dabar sargų jau nebesamdo. Policijos patruliai užmeta akį, kai važiuoja pro šalį.

„Kauno diena" jau rašė, kad į pastatą senamiestyje savo teises pareiškusios dvi organizacijos - Kauno žydų religinė bendruomenė ir Kauno miesto žydų bendruomenė. Prieš keletą metų Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimą, kuris buvo palankus Kauno miesto žydų bendruomenei. Vėliau į kovą stojo dar ir Kauno chasidų sinagogos bei Lietuvos žydų religinės bendruomenės.

Pastarosios bendruomenės administratorius Mauša Bairakas anksčiau tvirtino, kad ligoninė buvo pastatyta už religingų žydų suaukotus pinigus, todėl bendruomenė ir prašo atstatyti nuosavybės teises į šį pastatą. Jo teigimu, pastate bendruomenė norėjo įkurti skausmo kliniką.

Pro šalį ėjusi kaunietė piktinosi, kad pastatas yra netvarkomas ir neprižiūrimas. „Ant stogo kraštų auga berželiai ir bet kada gali nukristi plyta. Žiemą susidaro didžiulis varveklis. Šaligatvis šalia buvusios ligoninės - vos pusė metro ir visas apibiręs stiklais. Kiemas prižėlęs krūmų ir kreivų medžių. Per juos nelabai kas matosi. Į tą pastatą ir dieną nejauku būtų užeiti, nors ir labai smalsu, kas ten darosi. O naktį ir į kelnes iš išgąsčio pridėti galima, nes juk šiame pastate išsekinti ligų mirė daug žydų. Jų sielos dar tebeklaidžioja tarp storų šio pastato sienų", - pasakojo 48 metų kaunietė.