Ne vieną amžių Valdovų rūmuose buvo spendžiamas Lietuvos likimas. Dabar atstatomi rūmai vieniems žadina tauriausius patriotinius jausmus, kitiems sukelia tik šypseną. Tarp įvairių nuomonių bene daugiau skeptiškų – kad šių rūmų iš viso nevertėjo atstatyti.

Norėjo modernios rezidencijos

Statybininkai, apdailininkai čia ką tik baigė darbą. Į Valdovų rūmus patenkame per pagrindinius vartus ir atsiduriame didžiajame vidiniame jų kieme. Ant senųjų griuvėsių iškilo iš naujo prikelti rūmai. Jų plotas – 15 tūkst. kv. m.

Maga pamatyti, kaip atrodo jų vidus, sužinoti, kokios ekskursijos ateityje bus siūlomos lankytojams. Mūsų grupelę lydi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai administratorė-ekskursijų vadovė Birutė Šulinskienė.

„Manoma, kad pirmasis čia rezidenciją pasistatė kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis pačioje XV a. pabaigoje. Jo laikais galėjo būti dalis rytinio ir dalis pietinio rūmų korpusų. Jo ir Elenos, Maksvos didžiojo kunigaikščio dukters, jungtuvių ceremonija rūmuose įvyko 1495 metais“, – ekskursiją pradėjo B.Šulinskienė.

Vėliau Aleksandro brolis Žygimantas Senasis rūmus perstatė Renesanso stiliumi labai puošniai, prabangiai. Tai žinoma iš dvarų sąskaitų knygų – tuomet statybos kainavo 100 tūkst. auksnių dukatų.

Antrajame-trečiajame aukštuose buvo pastatytos arkados, būdingos Renesanso stiliui. Statybose labai didelį vaidmenį vaidino jo žmona – italė Milano kunigaikštytė Bona Sforza, siekusi Vilniaus rūmus paversti modernia reprezentacine rezidencija.

„Tuose prabangiai įrengtuose rūmuose jų devynmetis sūnus Žygimantas Augustas jau buvo karūnuotas Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu“, - pasakojo gidė.

Aptarnaujantis personalas gyveno oficinose, kurių anais laikais buvo bent trys. Šalia Valdovų rūmų stovėjo ir kunigaikščių Radvilų rūmai. Radvilų įtaka XVI a. buvo didžiulė – jie buvo užvaldę svarbiausius LDK postus.

Netyrinėti – net 150 metų

Rūmai gyvavo nepilnus 200 metų. Jų klestėjimas baigėsi 1655 m., kai Lietuvos sostinę užėmė Maskvos ir kazokų kariuomenė. Ji šešerius metus šeimininkavo pilyse, jas išgrobstė ir nusiaubė. Rūmai vėl nukentėjo 1661 m., kai priešus buvo bandoma išvyti.

XVIII a. antroje pusėje rūmuose leista apsigyventi Vilniaus miestiečiams ir bajorams.

Po Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalijimo 1795 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų mūrai caro administracijos paliepimu buvo visiškai nušluoti nuo žemės paviršiaus. Lietuva tapo Rusijos imperijos dalimi, o Vilnius - vienu gubernijos miestų.

"Po 1830 m. sukilimo viskas buvo sulyginta su žeme, užveistas parkas. Beveik toks vaizdas buvo ilgai - iki 1987-ųjų. Tada prasidėjo kompleksiniai šios teritorijos tyrinėjimai. Visko buvo surasta be galo daug: senųjų mūro sienų, įvairiausių archeologinių radinių.

Su Sąjūdžiu, su Atgimimu išsirutuliojo idėja, kad reikėtų tuos rūmus atkurti – kaip Lietuvos nepriklausomybės, valstybingumo simbolį, - pasakojo B.Šulinskienė. - Statybininkai rūmuose triūsia 10 metų. Čia nuolat dirbo archeologai – reikėjo ištyrinėti visą teritoriją, išvalyti ir ant likusių pamatų pastatyti šiuolaikišką statinį".

Dabartiniame rūmų atstatymo projekte nei sodų, nei tvenkinių, kuriuos italų pavyzdžiu buvo padariusi Bona Sforza, nėra. Rūmų eksponatai ir jų atstatymo koncepcija siekia XVII a. vidurį – iki tada jie tarnavo kaip valdovų rezidencija.

Radinius išsaugojo drėgmė

Patraukiame į pietinio korpuso rūsius, kur sluoksnis ant sluoksnio išlikę autentiško įvairių amžių mūro pavyzdžių. Jis sumūrytas baltiškuoju plytų rišimo būdu: dvi plytos dedamos išilgai, o viena – galu. Tai – puikus būdas atskirti statinio laikmetį.

Kadangi šalia teka Vilnia, čia buvo šlapia, pelkėta vieta. Norint pastatyti didelį mūrinį statinį, būtinai reikėjo sutvirtinti pamatus. Po visais šio mūro pamatais yra sukalti mediniai poliai. Seniausias rąstas pagal jo rieves datuojamas 1297 m.

„Todėl drąsiai galima teigti, kad tai – Gedimino laikų mūras. Karalių rezidencija atsirado vėliau – XV-XVI a., - aiškino B.Šulinskienė. – Kultūrinis sluoksnis, kurį išstudijavo archeologai, yra aštuonių metrų gylio. Tame sluoksnyje surasta daugybė įvairių radinių, kuriems išsilaikyti padėjo drėgmė. Štai, ir medinis šulinio rentinys, 300 metų pramirkęs po žeme“.

Atkurtos menės – įvairių stilių

Iš rūsių vėl sugrįžtame į vidinį rūmų kiemą. Perėję renesansinę arkadą, patenkame į antrojo aukšto menes. Ateityje lankytojų čia lauks kitas maršrutas – bus kalbama apie rūmų interjerą.

Rūmuose būta įvairių architektūros stilių – tai gotika, Renesansas, barokas. Todėl atkurtos menės – taip pat įvairių stilių. Jos atkurtos šiuolaikiškai, tik palikti keli skliautų profilių plytelių fragmentai, kad lankytojai galėtų įsivaizduoti, kaip viskas atrodė anksčiau. Grindų danga atkurta pagal archeologinius radinius, aptiktus kasinėjimų metu.

O štai ir Sosto menė – renesansinė, su kesoninėmis lubomis, kurios pagamintos iš maumedžio. Ateityje lubos bus polichromuojamos ir auksuojamos. Palubę juosia frizas, kurio centre – LDK herbas su kunigaikščio kepure viršuje.

„Čia turėtų būti ir sostas. Greičiausiai - Žygimanto Augusto, kuris jau mažametis berniukas buvo karūnuotas valdovu“, - pasakojo B.Šulinskienė.

Atidžiai apžiūrime šešias koklių krosnis. Ateityje jų planuojama atkurti dar tiek pat. Gidė pabrėžė, kad koklių kolekcija – unikali. Sukaupta apie 20 tūkst. rastų koklių fragmentų – tai bene didžiausia kolekcija Europoje iš vieno objekto.

XVI a. sanitarinė sistema Valdovų rūmuose buvo labai moderni – buvo įvestas vandentiekis. Surasti ir restauruoti mediniai vandentiekio vamzdžiai. Prie kiekvieno korpuso buvo primūrytos latrinos - gilios šachtos, t.y. tualetas, kur karalius vaikščiojęs pėsčias. Kai Žygimantas Augustas prie ankstesnės rezidencijos pristatė vadinamuosius Naujuosius rūmus, juose įsirengė ir pirčių.

Anksčiau nei Paryžiuje

Neatsiejama Valdovo rūmų dalis – Katedra. Tai buvo ne miesto, kaip yra dabar, o pilies Katedra. Su rūmais ji buvo sujungta galerija. Valdovas neidavo į bažnyčią per aikštę, o iš savo rūmų įrengta specialia galerija tiesiai nukeliaudavo į karališkąją koplyčią. Ši vieta Katedros sienoje pažymėta - ją bus galima išvysti per langą, specialiai padarytą valdovo kabinete.

Paskutinis rūmuose gyvenęs valdovas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza. Buvo juokaujama, kad, išvykęs į Europą atsivežti sužadėtinės Margaritos, į Valdovų rūmus jis atvežė ne žmoną, o operą. 1636 m. rūmuose pirmą kartą Lietuvoje buvo pastatyta Marco Scacchi opera „Elenos pagrobimas“.

„Opera Vilniuje nuskambėjo 10 metų anksčiau, negu Lodone, Paryžiuje. Tai buvo didžiulis muzikinis įvykis, - sakė gidė. – Specialios medinės mašinos pagal libreto reikalavimus artistus nuleisdavo į pragaro gelmes ir pakeldavo į dausas“.

Vladislovo Vazos laikais rūmuose buvo pastatytos trys operos. Jo žmona Cecilija Renata Habsburgaitė kuravo baletą – rūmuose buvo pastatyta 13 baletų.

„Todėl tęsiant tas tradicijas statoma teatro salė. Joje bus 250 vietų. Ten drieksis ketvirtas ekskursijų maršrutas – bus pasakojama apie muzikinį ir buitinį rūmų gyvenimą“, - paaiškino gidė.

Žygimanto Augusto charizma

Kuris iš visų kunigaikščių ir karalių, gyvenusių Valdovų rūmuose, buvo pati iškiliausia ir įdomiausia asmenybė?

Be abejonės, Žygimantas Augustas – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Kultūros, menų labui jis nuveikė labai daug: sukaupė didžiules gobelenų, knygų, ginklų, šarvų, paveikslų, medžioklės trofėjų, brangenybių kolekcijas.

Yra išlikusios dvarų sąskaitų knygos – gobelenus Žygimantas Augustas užsakydavo Flandrijoje, Briuselyje esančiose dirbtuvėse. Bibliotekoje puikavosi apie 4000 knygų odiniais viršeliais, kurios buvo pažymėtos jo ekslibrisu. Testamentu valdovas jas padovanojo jėzuitų kolegijai – būsimajam Vilniaus universitetui.

Išaugęs Italijos dvare, kur grožėdavosi bangenybėmis, aistrą joms būsimasis karalius paveldėjo iš vaikystės. Vilniaus rūmuose savo brangenybių koleciją Žygimantas Augustas pademonstruodavo tik ypatingiems svečiams.

1560 m. rūmuose lankėsi popiežiaus pasiuntinys Bernardinas Bongiovanis. Svečias aprašė šį apsilankymą: valdovas jam slapčia parodė kambarį, kuriame yra stalas nuo lango iki lango, o ant to stalo sudėta 16 dviejų sprindžių ilgio ir pusantro pločio dėželių, pilnų brangenybių. Anot B.Bongiovanio, brangenybės pranoko Venecijos turtus.

Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė mėgo puoštis perlais. Perlais būdavo išpuošti netgi jos galvos apdangalai – renesansinės beretės.

Kad tų brangenybių tikrai būta, paliudija ir kitas dokumentas – Žygimanto Augusto testamentas. Nors turėjo tris žmonas, karalius mirė bevaikis. Žygimanto Augusto testamentu, brangenybes paveldėjo jo seserys Kotryna ir Ona Jogailaitės. Kotryna ištekėjo už būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos, Ona – už Stepono Batoro.

Žinoma, bet galbūt tai - gandai, kad po Žygimanto Augusto mirties Anglijos karalienės šnipai domėjosi Barboros perlų likimu.

Tačiau Barboros perlai neprasmego skradžiai žemės, jie kur nors yra – muziejuose ar privačiose kolekcijose? Anot istorikės B.Šulinskienės, jie iš tikrųjų kur nors klajoja po pasaulį.

„Prieš Žygimanto Augusto mirtį daug kas buvo išgrobstyta. Jis mirė labai apleistas – ne Vilniaus rūmuose, o Knišino dvare dabartinėje Lenkijoje. Amžininkai rašė, kad merdinčio valdovo nebuvo net kuo apkloti. Tie žmonės, kurie turėjo pasirūpinti valdovu, pasirūpino ir savo ateitimi“, - ironizavo gidė.

Meilės tunelis – tik makete

Su rūmais susijusi romantiška ir tragiška Žygimanto Augusto ir jo antrosios žmonos Barboros Radvilaitės meilės istorija. Smalsuoliams maga sužinoti – o kaipgi tas slaptas tunelis (ar koridorius), kuriuo karalius susitikinėdavo su Barbora? Tai galima pamatyti Žemutinės ir Aukštutinės pilių makete.

Senieji kunigaikščių Radvilų rūmai stovėjo Žemutinės pilies teritorijoje. Kai XVI a. Didžiojo kunigaikščio rūmai buvo perstatomi, buvo sutvirtintas Pilies kalnas. Tarp kalno ir Radvilų rūmų atsirado tarsi tunelis, tarsi arkada – slaptas valdovo kelias pas mylimąją.

Kur buvo Bonos Sforzos – Žygimanto Augusto motinos kambariai? Jos iniciatyva prie rūmų buvo pristatytas vienas korpusas, kuris buvo vadinamas Bonos Sforzos galu. Čia ir buvo valdovės dvaras. Mūsų terminais kalbant, tai – atskiras juridinis asmuo. Jei kas nors prašydavosi audiencijos, tai atskirai pas valdovą ir pas valdovę.

Bus tautiškas restoranas

Pakylame į trečiąjį aukštą. Kadangi viena atkurtų Valdovų rūmų funkcija bus reprezentuoti valstybę, tam tikslui Renesanso stiliumi atkurta didžiulė menė, kurioje vyks priėmimai. Menę puošia išaustas frizas, kuriame – Lietuvos miestų herbai. „Visa Lietuva – vienoje menėje“, - apibūdino gidė.

Ateityje rūsiuose po šia mene numatyta atidaryti nacionalinio paveldo restoraną.

Didžioji menė pasitarnaus svarbiam renginiui. Antroje 2013 m. pusėje Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Šioje menėje vyks aukštų ES pareigūnų posėdžiai.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai duris lankytojams atvers 2013 m. antroje pusėje. Tada vilniečiai ir turistai po rūmus galės pakeliauti dviem maršrutais: apžiūrėti archeologinę jų dalį, kur pristatoma istorinė-architektūrinė rūmų raida, ir susipažinti su jų interjeru.

Vėliau atsivers dar du maršrutai: kilnojamųjų parodų centras, kuriame viena kitą keis laikinosios parodos, ir muzikinis-buitinis rūmų gyvenimas. Naujuosiuose Žygimanto Augusto rūmuose esančioje teatro salėje skambės senoji rūmų muzika.

„Mūsų užduotis – papasakoti lankytojams apie tuos rūmus ir leisti į juos pažvelgti kitomis akimis. Tai – valstybingumo simbolis. Kol buvo valstybė, stovėjo ir rūmai. Jie buvo sunaikinti kaip valstybingumo simbolis“, - pabrėžė B.Šulinskienė.

Visa, kas yra atkurtuose Valdovų rūmuose, pagaminta Lietuvos meistrų. Prie jų atstatymo pluša archeologai, restauratoriai, statybininkai, menininkai.